„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra verslams – neišvengiamas žingsnis. Klausimas tik, ar tai bus protingai suplanuota investicija, ar brangiai kainuojanti improvizacija. Pastebime, kad nemažai projektų stringa dėl klaidų, kurios išryškėja tik po montavimo. Tačiau įvertinus realų poreikį, elektros apkrovą, verslo modelį ir priežiūros galimybes, ši investicija – pelninga“, – sako Ugnius Franckevičius, kompleksinius energetikos sprendimus verslui siūlančios bendrovės „VEESLA Energy“ krovimo stotelių vadovas.
Klaida nr. 1. Įkrovimo stotelės be realaus poreikio įvertinimo
Klaidinga vadovautis logika „neturime – nereikia“. Infrastruktūra projektuojama ne vienai dienai, o mažiausiai dešimtmečiui. Kai įmonės darbuotojai ar klientai pradės važinėti elektromobiliais, bendrovės teritorija jau turėtų būti pasirengusi, o ne improvizuoti su papildomais kabeliais ar galia.
„Projekto planavimas prasideda ne nuo įrangos pasirinkimo, o nuo prognozės – kiek elektromobilių įmonė turės po metų, trejų ar penkerių. Tai leidžia infrastruktūrą formuoti etapais, išvengiant brangios rekonstrukcijos. Todėl visada atliekame poreikio analizę, kuri padeda tinkamai įvertinti elektros įvado rezervą ir numatyti plėtros scenarijus, net jei pradžioje montuojamos tik kelios stotelės. Be išankstinio planavimo, kiekvienas papildomas įkrovimo taškas virsta nauju projektu – su papildomomis sąnaudomis, leidimais ir prastovomis”, – aiškina U. Franckevičius.
Klaida nr. 2. Neįvertinamas poveikis elektros tinklui
Viena dažniausių techninių klaidų – neįvertintas poveikis elektros tinklui. Įmonės neretai bijo, kad naujos įkrovimo vietos „numuš“ įvadą arba privers investuoti į naują transformatorių. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad iš tiesų šiuolaikiniai įkrovimo sprendimai veikia visai kitaip.
„Nominali galia neturėtų gąsdinti, jei įkrovimo sistemos projektuojamos kartu su elektros tinklo analize ir apkrovos valdymo algoritmu, o ne kaip papildomas elementas. Mes naudojame dinaminio elektros apkrovos balansavimo sprendimus – jie automatiškai paskirsto galią tarp įrenginių pagal faktinį vartojimą. Tokiu būdu mūsų klientai išvengia brangių investicijų į įvadų didinimą”, – teigia EV krovimo stotelių vadovas.
Klaida nr. 3. Įkrovimo vietos be verslo modelio
Dar viena dažna klaida – įkrovimo vietos įrengiamos tik dėl tvarumo įvaizdžio, neįvertinant, kad jos gali tapti pajamų šaltiniu.
„Mūsų tikslas, kad klientas stotelę matytų ne kaip sąnaudą, o kaip investicinį objektą. Skaičiuojame, kad viešo ar pusiau viešo įkrovimo modeliai leidžia susigrąžinti investiciją per 2-3 metus. Pavyzdžiui, biurai ar prekybos centrai gali siūlyti įkrovimo paslaugą darbuotojams ar lankytojams – už atitinkamą mokestį, kuris padengia elektros kaštus ir įrangos nusidėvėjimą“, – teigia U. Franckevičius.
Ekspertas pataria, jeigu galvojate apie šį sprendimą, pirmiausia reikėtų nusimatyti jums tinkamą atsiskaitymo modelį (pvz. kortelės, QR kodai, automatinės mokėjimo sistemos). Tuomet – pasirinkti stoteles, kurios leidžia integruoti norimą atsiskaitymo modulį. Tokiu būdu galėsite skaičiuoti atsiperkamumą pagal realų naudojimą, ne tik elektros kainas.
Klaida nr. 4. „Ant viršaus“ montuojamos stotelės ir jokios priežiūros
Kai infrastruktūra diegiama paskubomis jau veikiančiuose objektuose, dažnai pamirštama įvertinti techninius niuansus – ar pakanka kabelių, kaip išdėstytos parkavimo vietos, kokios oro sąlygos įrengimui.
Anot U. Franckevičiaus, dar dažniau įmonės, įsirengusios stoteles, vėliau neseka jų veikimo duomenų. Dėl šių priežasčių ilgainiui tokie projektai tampa brangesni ir mažiau efektyvūs.
„Pasitaiko atvejų, kai įmonės nežino, kiek jų stotelės iš tikrųjų krauna. Be stebėsenos sistemos neįmanoma optimizuoti apkrovų, planuoti papildomų vietų ar įvertinti, kada investicija atsipirko. Todėl vertėtų rinktis sistemas su išmaniu valdymu ir administravimo programa, leidžiančia matyti kiekvienos stotelės naudojimą, piko laikus, srautų tendencijas. Be to, svarbu sukurti periodinės priežiūros planą, kad įkrovimo infrastruktūra veiktų stabiliai ir būtų pasirengusi plėtrai, kai to prireiks“, – pataria U. Franckevičius.
Elektromobilių augimas Lietuvoje yra stabilus. Įmonės, kurios šiuos pokyčius priima strategiškai, ne tik prisitaiko prie naujos realybės, bet ir išnaudoja ją savo naudai – sumažina kaštus, stiprina įvaizdį ir rodo, kad tvarumas gali būti ne tik socialinė atsakomybė, bet ir pelninga investicija.
