Daugiau kaip tris kartus didesnis nuvažiuojamas atstumas
Per pastaruosius 10 metų pamatėme stulbinantį elektromobilių galimybių šuolį. Geriausiai tai rodo jų vidutinis nuvažiuojamas atstumas, dėl ko dabar jie tapo visaverte transporto rūšimi ir vis dažniau elektromobilis pasirenkamas kaip pagrindinis šeimos automobilis. JAV energetikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad 2024 m. elektromobilių modelių vidutinis nuvažiuojamas atstumas vienu baterijos įkrovimu yra net 455 km. Palyginimui, 2014 m. šis rodiklis siekė vos 135 km.
Lyginant dabartį su dešimties metų senumo situacija, verta prisiminti 2015 m. gegužės 8-ąją Lietuvoje startavusias pirmąsias elektromobilių varžybas. Tai buvo pirmosios tokios varžybos ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Jų dalyviams reikėjo kuo greičiau nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą.
Dabartiniam elektromobiliui tai normali kelionė, tačiau tais laikais tik nedaugelis tikėjo, kad elektromobiliu galima pasiekti Palangą, nes tuo metu Lietuvoje nebuvo nė dešimties viešų elektromobilių įkrovos stotelių.
Dabar vien „Ignitis ON“ stotelių, kurių galia po 200 kW, kuriose vienu metu gali būti įsikraunamos 20 elektromobilių baterijos, Palangoje yra dešimt, o Lietuvoje „Ignitis ON“ tinklą sudaro daugiau nei 400 greitos įkrovos stotelių. Visose Baltijos šalyse yra daugiau kaip 1 100 įkrovimo prieigų, iš kurių dauguma yra greitojo įkrovimo.
Automagistrale - 70 km/h greičiu
Pirmųjų varžybų dalyvis, žurnalo „Keturi ratai“ redaktorius Rolandas Kažimėkas dalinasi, kad varžybų metu įkrauti elektromobilių baterijas galėjo Vilniuje, prie Elektrėnų, Kaune ir Kryžkalnyje. Tačiau Kaune tam buvo skirtos tik lėtos įkrovos stotelės, o tai reiškė, kad jose įkraunant teks ilgai laukti, „deginti“ brangų laiką.
„Po 5 val. ir 27 min. pirmieji finišo liniją kirto Gintaras Kaukėnas ir Karolis Judzentavičius, vairavę „KIA SOUL EV“. Jie vykusiai pasirinko lenktynių taktiką – įkrovę elektromobilio bateriją netoli Elektrėnų, nusprendė nestoti Kaune ir pasiekti Kryžkalnį. Jiems pavyko, tačiau visą 337 km atstumą nuo starto iki finišo jie važiavo vidutiniu 70 km/h greičiu. Mūsų ekipažas su BMW i3 važiavo greičiau, tad teko stoti Kaune, ilgai krauti bateriją ir finišą pasiekėme keliomis valandomis vėliau“,- prisimena varžybų dalyvis.
Tačiau R.Kažimėkas perspėja, kad važiuoti automagistralėje 70 km/h greičiu – labai nesaugu dėl didelio greičių skirtumų. Dabar situacija visiškai kita, tad ir elektromobilių varžybos jau kitokios.
Prieš dešimt metų elektromobiliai daugiausia buvo skirti kelionėms mieste. Populiarus „Nissan Leaf“ tuo metu galėjo įveikti iki 135 km nuotolį. Dėl technologinės pažangos šiandien vidutinis nuvažiuojamas atstumas yra 455 km, t. y. per dešimtmetį padidėjo tris kartus.
Pagrindinis šios metamorfozės „variklis“ – tobulesnės baterijos.
Pagrindinis šios metamorfozės „variklis“ – tobulesnės baterijos, ypač padidėjusi jų talpa ir energijos tankis. Taip pat prisidėjo geresnė elektromobilių aerodinamika, efektyvesnės energijos valdymo sistemos.
Nors vidutinė 2024 m. išleistų elektromobilių modelių rida siekia 455 km, netrūksta elektromobilių, galinčių nuvažiuoti daug didesnį atstumą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra „Lucid Air“, vienu baterijos įkrovimu galintis nuvažiuoti iki 830 km, t.y. tai net šešis kartus daugiau nei galėjo įveikti 2014 m. „Nissan Leaf“.
Ar pakanka 500 km?
Elektromobilių ekspertai sutaria: daugumai vairuotojų pakanka vienu įkrovimu įveikti apie 500 kilometrų. Todėl prognozuojama, kad artimiausiais metais elektromobilių nuvažiuojamas atstumas didės nebe taip sparčiai kaip pastarąjį dešimtmetį.
Gamintojai savo dėmesį vis dažniau skirs kitoms svarbioms kryptims – sieks mažinti baterijų ir pačių automobilių gamybos kainą, didinti akumuliatorių ilgaamžiškumą bei trumpinti įkrovimo laiką.
Vis dėlto tai nereiškia, kad baterijų technologijų plėtra praranda svarbą. Priešingai – didelės viltys siejamos su kietojo elektrolito baterijomis. Tokios baterijos galėtų užtikrinti daugiau nei 1000 kilometrų nuvažiuojamą atstumą, dar greitesnį įkrovimą, o svarbiausia – jos būtų lengvesnės, ilgaamžiškesnės ir pigesnės gaminti.
Automobilių gamintojai žada, kad serijinėje gamyboje tokias baterijas išvysime jau po trejų metų, tačiau, žinant, kad technologiniai pažadai ne visuomet įgyvendinami laiku, realistiška tikėtis jų masinės gamybos maždaug po penkerių metų.
Šiuo metu dauguma elektromobilių vis dar komplektuojami su ličio jonų baterijomis, kurios jau ne vieną dešimtmetį dominuoja rinkoje. Jos vertinamos dėl didelio energijos tankio, greito įkrovimo galimybių bei tolesnio technologinio tobulinimo potencialo. Populiariausios – ličio geležies fosfato (LFP) ir nikelio-mangano-kobalto (NMC) baterijos, sudarančios daugiau nei 90 % visų elektromobilių akumuliatorių.
Artimiausiais metais rinkoje tikimasi konstrukcinių naujovių, tokių kaip „cell-to-pack“ technologija, kuri leidžia baterijas montuoti tiesiai į modulius, taip sumažinant jų svorį, dydį ir gamybos kaštus.
Pasaulinis baterijų gamybos lyderis CATL jau šiais metais pristatys naujos kartos akumuliatorių, kuris bus montuojamas bent 67 naujuose elektromobilių modeliuose. Ši baterija, prijungta prie greito įkrovimo stotelės, vos per 15 minučių gali būti įkrauta iki 80 %, o tai leis nuvažiuoti maždaug 500 kilometrų.
Ši baterija, prijungta prie greito įkrovimo stotelės, vos per 15 minučių gali būti įkrauta iki 80 %.
Be to, vystomi nauji energijos kaupimo sprendimai – papildomos baterijos, kurios nenaudos grafito ir bus montuojamos šalia pagrindinio akumuliatoriaus. Tokia pigesnė energijos saugykla būtų skirta ilgesnėms kelionėms ar nenumatytiems atvejams, kai išsikrauna pagrindinė baterija. Nors jos įkraunamos lėčiau ir trumpiau tarnauja, tačiau vertinamos kaip patrauklus sprendimas ilgesniems maršrutams.
Kalbant apie elektromobilių nuvažiuojamą atstumą, dažniausiai minimos baterijos ir jų talpa, tačiau nemažiau svarbi yra ir elektros variklių raida.
Gamintojai aktyviai tobulina variklius siekdami didesnio sukimo momento, mažesnio svorio ir efektyvesnio energijos panaudojimo – visa tai leidžia iš tos pačios baterijos „išspausti“ dar daugiau kilometrų.
Įkrovos trukmė trumpėja
Ateityje vienu įkrovimu bus galima nuvažiuoti toliau, tačiau ar visiems reikia 1 000 ar 2 000 km nuotolio, kaip kad žada baterijų gamintojai? Kur kas svarbiau yra laikas, per kurį galima papildyti bateriją, o jis, tobulėjant technologijoms, vis trumpėja. Lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo Baltijos šalyse „Ignitis ON“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net 75 proc. apklaustųjų įkrovimo greitį nurodė kaip pagrindinį kriterijų renkantis įkrovimo tinklo operatorių.
Lietuvos energetikos agentūros atlikta elektromobiliuose naudojamų baterijų techninių parametrų analizė rodo, kad 2024 m. baterijų įkrovimas greitose stotelėse nuo 10 proc. iki 80 proc. užtruko vos 20–30 min., kai 2017 m. toks įkrovimas užtrukdavo 60–90 minučių.
„Šiandien elektromobilių įkrovimo infrastruktūra jau yra gerai išvystyta. Vien „Ignitis ON“ tinkle Baltijos šalyse veikia daugiau kaip 1100 įkrovimo prieigų, dauguma jų Lietuvoje. Kadangi mūsų verslo fokusas – greito ir itin greito įkrovimo paslauga, daugelyje „Ignitis ON“ įkrovimo prieigų, priklausomai nuo baterijos talpos ir elektromobilio techninių galimybių, baterijos įkrovimas greitas. Dar didesnį įkrovimo greitį gali pajusti vairuojantys galingesnius elektrinius automobilius. Pavyzdžiui, „Audi e-tron GT“, kurio galia siekia 270 kW, itin greito iki 400 kW galios įkrovimo prieigose elektromobilio baterija iki 80 proc. įkraus vos per 20 minučių“, – sako „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.
Pirkti ar palaukti?
„BloombergNEF“ ataskaita rodo, kad ličio jonų baterijų kaina 2010-2023 m. sumažėjo net 89 proc. Tikimasi, kad 2025 m. ši kaina nukris žemiau 100 USD/kWh ribos, o būtent tokia kaina laikoma masinės elektromobilių gamybos kritine riba. Taigi elektromobilių kainos turėtų mažėti.
Rinktis taip pat yra iš ko. Šiuo metu visame pasaulyje gaminama apie 600 elektrinių automobilių modelių. Du trečdaliai rinkoje esančių elektromobilių modelių yra padidinto pravažumo automobiliai arba dideli lengvieji automobiliai, t.y. tie, kuriuos labiausiai mėgsta Lietuvos pirkėjai. Automobiliai didėja, tad šiandieninis elektromobilis yra erdvus, didelis, patogus. Vis dažniau elektromobilis pasirenkamas kaip pagrindinis šeimos automobilis, o tokiu atveju pirkėjai domisi erdvesniais ir didesnį nuotolį įveikiančiais elektromobiliais.
Vieša įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau gerai išvystyta - vertinant elektromobilių ir viešųjų įkrovos stotelių skaičių, Lietuva lenkia daugelį Europos sąjungos šalių. Svarbus Lietuvos pranašumas yra tai, kad prioritetas teikiamas greitos įkrovos stotelėmis, pavyzdžiui „Ignitis ON“ tinklą sudaro virš 1100 įkrovimo prieigų, iš jų daugiau kaip 800 yra greito įkrovimo, o tai reiškia, kad didesnius ir galingesnius elektromobilius įsigiję naudotojai neturės problemų dėl ilgo įkrovos laiko.
Reikia įvertinti ir vis trumpėjantį elektromobilio atsipirkimo laiką – skaičiavimai rodo, kad bet kuris šiuo metu Lietuvoje parduodamas elektromobilis, vertinant įsigijimo bei išlaikymo kaštus, bus pigesnis lyginant su analogišku benzininiu ar dyzeliniu automobiliu. Pravartu atsižvelgti, kad kol kas numatyta, jog Aplinkos projektų valdymo agentūros Lietuvos gyventojams skiriama parama elektromobiliams bus tęsiama iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Taigi, jei atėjo laikas keisti seną automobilį nauju, pats laikas pirkti elektromobilį.
