Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Akademikas Jurgis Vilemas: „Naftos kainą gali išauginti tik didelis karas“

Jurgis Vilemas
Lietuvos mokslų akademijos nuotr. / Jurgis Vilemas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos vadovas, akademikas Jurgis Vilemas mano, kad nors „Brent“ naftos kaina dar gali ir toliau kristi, tačiau ilgainiui ji turėtų nusistovėti maždaug ties 70 JAV dolerių už barelį. Kitu atveju, šios žaliavos gavyba taps nuostolinga. Tačiau jis įsitikinęs, kad artimiausius kelerius metus nafta neturėtų pakilti į buvusias aukštumas.

J.Vilemas interviu 15min.lt pabrėžia, kad prognozuoti naftos kainas yra beveik neįmanoma, nes jos veikiamos ne vien objektyvių ekonominių priežasčių. Tačiau jos paklūsta ilgalaikiams ekonomikos dėsniams, kai įsivyrauja didelių arba mažų šios žaliavos kainų laikotarpiai.

– Kiek dar mus maloniai stebins mažėjančios naftos kainos?

– Prognozuoti naftos kainas labai rizikinga, nes jos labai priklauso nuo nuotaikų ir pasaulio politinių įvykių. Jokia kita žaliava nepatiria tokių nesuprantamų vertės svyravimų kaip nafta. Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą kaina jau neturėtų kristi žemiau dabartinės, nes ji priartėjo prie gavybos savikainos.

Kaina gali kristi ir dėl panikos – turintys prikaupę naftos meta juos į rinką baimindamiesi dar didesnio nuosmukio, bet taip patys ir sukelia kainų mažėjimą.

Šiuo metu dar yra politinis interesas dėl visiems žinomų priežasčių – Rusijos politikos. 

„Brent“ naftos kaina
„Brent“ naftos kaina

JAV, Kanados bendrovės tai dar gali sau leisti, nes jos jau investavusios į naujas gavybos technologijas.

Kita priežastis, dėl ko nafta turėtų išlikti pigi, – ekonominė stagnacija Europoje, kuri, kalbama, užsitęs. Tai irgi darys didelę įtaką naftos kainai. Tiksliai pasakyti, kur ji sustos, neįmanoma. Galime tik spėlioti, kada bus pasiektas dugnas. Vis dėlto, manau, ilgainiui kaina nusistovės ties 70 JAV dolerių už barelį.

– Ar ilgam?

– Galime remtis tik patirtimi. O ji rodo, kad po ilgo aukštų kainų laikotarpio ateina mažų kainų metas. Tai gera žinia importuojančioms šią žaliavą valstybėms, ypač vienai pagrindinių importuotojų – Europai. Ir, aišku, tai bloga žinia Rusijai, Venesuelai, Iranui. Požymių, kad kainos grįžtų į ankstesnį lygį, nematyti. Tai galėtų atsitikti tik karo tarp didelių valstybių atveju ar dar kokių nors globalių sukrėtimų.

– Nuo naftos kainos priklauso ir dujų kaina. Kaip manote, ar tai neatvėsins Lietuvos investuotojų nuo biokurų katilinių statybų, juk jos suaktyvėjo, kai šildymo kainos pakilo į dideles aukštumas?

– Iki šiol biokuro katilinių plėtra nesulaukia daug paramos. Tiesiog investuotojai patys mato didelę naudą gaminti šilumą iš vietinių žaliavų. Jos yra dvigubai pigesnės nei dujos, todėl privatus verslas energingai to ėmėsi.

Tai labai gerai, nes kuriamos naujos darbo vietos. Valstybė turėtų labiau remti biokuro jėgainių statybas. Šios žaliavos išteklių turime pakankamai, galime visiškai apsirūpinti šiluma iš vietinių, o ne importinių žaliavų.

Liutauro Ulevičiaus nuotrauka/Naujoji biokuro katilinė Kaune
Liutauro Ulevičiaus nuotrauka/Naujoji biokuro katilinė Kaune

Po ilgo aukštų kainų laikotarpio ateina mažų kainų metas. Tai gera žinia importuojančioms šią žaliavą valstybėms, ypač vienai pagrindinių importuotojų – Europai.

Antra vertus, dėl pigesnių dujų galima pamąstyti, kokiu kuru kūrenamas kogeneracines (gaminančias ir šilumą, ir elektrą – red. past.) jėgaines statyti Vilniuje ir Kaune. 

Gal verta turėti bent vieną dujomis kūrenamą kombinuoto ciklo elektrinę. Juk iš to paties pagaminto šilumos kiekio gaunama dvigubai daugiau elektros energijos nei iš biokuro. O elektros poreikis šalyje yra didesnis nei šilumos. 

Kalbant apie mažesnes jėgaines, kurios gamina tik šilumą, prioritetu, be abejo, turi ir toliau išlikti biokuro žaliava.

Maža to, Lietuva jau ir įrangą biokuro katilinėms pati gamina, taip pat stato tokias elektrines Baltarusijoje, Estijoje. Tai naujas ir perspektyvus verslas.

– Užsiminėte, kad elektros poreikis Lietuvoje labai didelis. Kas geriau: ar importuoti ją, kaip darome dabar,  ar didinti jos gamybą patiems?

„Nova media“ grafikas/Elektros kainos 2014 metais
„Nova media“ grafikas/Elektros kainos 2014 metais

– Skeptiškai vertinu atominės elektrinės projektą, nes jos pagamintos elektros savikaina būtų labai didelė. Jau ir taip mūsų elektrinės nepajėgia konkuruoti su importuojamos energijos kainomis. Be to, su šia jėgaine išliktume priklausomi nuo jai reikalingos žaliavos importo. Niekas nekalba, kaip užtikrintume šios elektrinės saugumą, juk ji stovėtų visai šalia Baltarusijos sienos.

Kol kas manau, kad geriausia išeitis yra elektrą importuoti. Kitais metais turėsime jungtis su Vakarų tinklais ir elektros kaina turėtų dar sumažėti. Estija, turėdama jungtį su Suomija, naudoja apie 20 proc. pigesnę elektros energiją nei mes. 

Be abejo, reikia galvoti ir apie vietinę elektros energijos gamybą. Esu įsitikinęs, kad geriausia ir pigiausia plėtoti vėjo energetiką. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką