Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys sako, kad investicijos į dujų jungtis pirmiausia nukreiptos į mažesnės kainos siekį.
„Įgyvendinus visus šiuos jungčių projektus, vien tik Lietuvoje vykdytus, jų pajėgumas suteikia galimybę importuoti dujų kiekį, didesnį nei šiuo metu sunaudojama Baltijos šalyse. Faktiškai vartotojai galės iš kelių šaltinių pasirinkti geriausius, pagal sąlygas, kainas ir taip toliau“, – trečiadienį konferencijoje sakė S. Bilys.
„Kam šios investicijos yra daromos – tam kad vyktų aktyvūs mainai ir galima būtų naudotis kainų arbitražu. Įgyvendinus šiuos projektus, Lietuva tampa Baltijos jūros regiono dujų kryžkele. Bet kokia investicija į tinklus pirmiausia importuoja ne produktą, o kainas. Geras pavyzdys yra Lenkija – bet kuri investicija, leidžianti importuoti dujas – net ir virtualiai – leidžia mažinti kainą“, – sakė S. Bilys.
Anot jo, papildomus dujų srautus be didelių pastangų galėtų sunaudoti „Achema”, Elektrėnų elektrinė.
Bet kokia investicija į tinklus pirmiausia importuoja ne produktą, o kainas, – sakė S.Bilys.
S.Bilys konferencijoje vardijo vienus svarbiausių projektų Lietuvoje – vienas jų, yra projektas padidinsiantis dujotiekių sistemos pajėgumą tarp Latvijos ir Lietuvos. Pastarasis projektas atliekamas kartu su Latvijos bendrove „Latvijas Gaze“. Lietuvos investicijų dalis sieks 2,9 mln. eurų (10 mln. litų), eksploatacijos pradžia numatyta 2018 metais, o pajėgumai bus padidinti iki 12 mln. kubinių metrų per parą.
S.Bilys pridūrė, kad tikimasi, kad ES finansavimas ir naujame ES finansiniame laikotarpyje sudarys apie pusę projekto finansavimo.
Elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas savo ruožtu teigė, kad Lietuva, nors nedidelė savo dydžiu, įgyvendina ES masto projektus.
„Litgrid“ yra vienas iš mažiausių operatorių ES. Sunešti lėšų investicijų plėtrai mums užtrunka 14 kartų ilgiau. Bet būdami maži, turime didelius europinio lygio projektus, todėl turime susikaupti, susėsti kartu su Europos Sąjunga ir vykdyti projektus, kurie – pabelsiu į stalą – bus pabaigti laiku", – konferencijoje sakė D. Virbickas.
Elektros reikės daugiau
D. Virbickas prognozavo, kad elektros poreikis ateityje didės.
„Mes skaičiuojame, kad poreikis augs. Buvo kritimas dėl ekonomikos kritimo, tačiau vien šiemet, preliminariais duomenimis, turime apie 2 proc. augimą“, – sakė D. Virbickas.
„Litgrid“ vadovas teigė, kad Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai šiuo metu vyksta sklandžiai ir turėtų būti baigti laiku – maždaug 2015 metų pabaigoje.
„Šiandien nežinau nė vienos priežasties, kodėl jie negalėtų būti įgyvendinti“, – sakė D.Virbickas.
Anot jo, būsimiems projektams siekiant sinchronizuoti tinklus su Europa iš naujo Europos Sąjungos laikotarpio bus galima tikėtis maždaug 40 proc. finansavimo, iš Lietuvos pusės prireiks maždaug 340 mln. litų.
„Iki šiol mes turėdavome 40 proc. finansavimo intensyvumą. Iki 2020 metų yra realūs šansai išlaikyti tą 40 proc. finansavimo intensyvumą. ES parama mums leis išlaikyti tarifą esamose ribose, tačiau tai – tik mūsų prognozė. Jei ES paramos nebūtų, kainos didėjimo išvengti nepavyktų ir, preliminariais vertinimais, kaina be paramos augtų iki 0,8 cento už kilovatvalandę“, – prognozavo S. Bilys.
Konferenciją prioritetams energetikos sektoriuje aptarti Seime organizavo advokatų kontora GLIMSTEDT kartu su Seimo Energetikos komisija ir „KPMG Lietuvoje“.
