Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antstolė: tikimybė atgauti visus 36 mln. eurų iš „Gazprom“ – maža

„Gazprom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Gazprom“
Šaltinis: BNS
1
A A

Didžiausią Lietuvoje už konkurencijos pažeidimą skirtą baudą – beveik 36 mln. eurų – ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išieškoti turinti antstolė skeptiškai vertina valstybės galimybes atgauti visus pinigus. Pasak Irenos Beliačic, Lietuvos antstoliai gali išieškoti tik šalyje esantį „Gazprom“ turtą ar lėšas, o užsienyje tai būtų pernelyg problematiška.

I.Beliačic teigia, kad priverstinis turto išieškojimas vyksta greitai, tad jau kitą savaitę bus aišku, ar „Gazprom“ Lietuvoje turi turto ar lėšų.

„Išnagrinėjusi Konkurencijos tarybos pateiktą medžiagą, atlikau įstatyme numatytus priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmus. Šiai dienai negaliu jų komentuoti, kadangi tikslios informacijos paskelbimas viešai gali apsunkinti priverstinį išieškojimą“, – BNS sakė I.Beliačic.

Antstole dirbu nuo 1994 metų, tokios sumos dar nebuvo. Tikimybė atgauti visą sumą, tikrai ne, dalį – galbūt, - aiškino anstolė.

Anot jos, galima išieškoti tik Lietuvoje esantį „Gazprom“ turtą: „Ieškau tik to, kas yra Lietuvoje – į Rusiją, į „Gazprom“ nevažiuosiu“.

Tikimybė atgauti visą skolą – maža

Antstolės teigimu, tikimybė Lietuvoje atgauti visą baudos sumą yra maža: „Antstole dirbu nuo 1994 metų, tokios sumos dar nebuvo. Tikimybė atgauti visą sumą, tikrai ne, dalį – galbūt. Kas liečia dalį, tai irgi labai sudėtinga, nes mūsų galios suvaržytos“.

Jos teigimu, išieškojimas kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje nebūtų paprastesnis.

„Šiai dienai nebūtų lengviau, nes Vokietijoje ar Anglijoje mes nieko negalime. Patys ieškovai turi kreiptis per Teisingumo ministeriją, bet ten tiek tų kabliukų, kad neapsimoka. Negirdėjau dar nė vieno atvejo, kad būtų kažkas kreipęsis“, – pasakojo I.Beliačic.

Pasak antstolės, pasibaigus turto išieškojimui Lietuvoje, Konkurencijos taryba turėtų kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ši inicijuotų likusios baudos sumos išieškojimą Rusijoje ar kitoje užsienio valstybėje. Ministerija turėtų kreiptis į Rusijos teismą, kurio sprendimu šalies antstoliui būtų nurodyta išieškoti likusį turtą.

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė BNS teigė, kad nepaisant įspūdingos baudos sumos, antstolis, kaip ir kitais atvejais, turi taikyti visas įstatyme numatytas priemones, kad skola būtų išieškota iš Lietuvoje esančio „Gazprom“ turto ar lėšų.

„Esminis proceso tikslas – sugrąžinti skolą Lietuvos valstybei. Vardan jo šiuo metu derėtų susilaikyti nuo detalesnio galimų teisinių procedūrų aptarimo, kad nepakenktume išieškojimo sėkmei. Lietuvos antstoliai priverstinio išieškojimo funkcijas vykdo tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu būtų nustatyta, kad „Gazprom“ čia neturi turto ar lėšų, iš kurių galima išieškoti baudą, tolesnis procesas išieškotojo iniciatyva galėtų būti vykdomas užsienyje“, - BNS sakė D.Satkauskienė.

Skirta didžiausia istorijoje bauda

Didžiausią Lietuvos istorijoje – 35,651 mln. eurų – baudą Konkurencijos taryba „Gazprom“ skyrė 2014 metų spalį. Pernai gruodžio 22 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai patvirtinto tarybos sprendimą.

Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusia Lietuvos elektrine) dėl dujų mainų sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.

Taryba tuomet leido „Gazprom“ įsigyti „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad jis nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų. „Lietuvos dujos“ tuomet užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, jos dujų tinklai nebuvo sujungti su ES tinklais, o „Gazprom“ buvo vienintelis galimas dujų tiekėjas į Lietuvą – kito alternatyvaus tiekėjo nebuvo.

2012 metų pradžioje „Lietuvos energija“ (dabar – LEG) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.

Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos šalyse įsigytas dujas galėtų apkeisti į „Gazprom Export“ Lietuvai tiekiamas dujas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką