Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 19d. 20:56

Ar Iranas, Rusija ir Venesuela ras, kaip atsakyti į naftos kainų nokdauną?

Vladimiras Putinas ir Nicolas Maduro
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas ir Nicolas Maduro

Naftos kainų kritimas labiausiai smogė trims šalims – Rusijai, Venesuelai ir Iranui. Visos jos savais būdais ieško išeičių iš nepavydėtinos joms situacijos, skelbia „Washington Post“.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro praleido tradicinį kreipimąsi į tautą ir leidosi į kelionę po pasaulį, ieškodamas, kas galėtų valstybei suteikti paskolą ar nuramintų pažadais, kad naftos kaina vėl ims kilti. Bet jis negavo nei paskolų, nei pažadų, o Venesueloje pasklido kalbos, kad jis gali netekti savo valdžios. 

Rusija kol kas reaguoja šaltai, tačiau akivaizdu, kad šalį krečia rimtos ekonominės bėdos. Jau pranešta, kad bus drastiškai mažinamos išlaidos, išskyrus skirtas gynybai. Tuo pačiu metu separatistais apsimetę Rusijos kariai rytų Ukrainoje vėl pradėjo puolimą. 

Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis pasiruošusi deryboms dėl branduolinio ginklavimosi, taip tikėdamasis, kad Jungtinės Tautos sušvelnins šaliai sankcijas. Tai Teherane sukėlė diskusijas dėl to, ar Iranas turėtų atsiverti pasauliui, ar grįžti į „ekonominio pasipriešinimo“ kelią. 

Didelės geopolitinės ambicijos

Venesuela atsidūrė politinio skilimo akivaizdoje. V.Putinas stengsis įtampą viduje nuslopinti karine agresija, o Iranas turės priimti lemtingą sprendimą – suartėti su JAV ir Europa ar pasirinkti izoliacijos kelią. 

Žinoma, nuo naftos kainų kritimo nukentės ir kai kurios kitos šalys, tačiau būtent šioms trims valstybėms tai yra gyvybiškai svarbu ir verčia keisti geopolitines ambicijas

Žinoma, nuo naftos kainų kritimo nukentės ir kai kurios kitos šalys, tačiau būtent šioms trims valstybėms tai yra gyvybiškai svarbu ir verčia keisti geopolitines ambicijas.

Rusija stengiasi atkurti sovietinę imperiją, ir V.Putinas pradėjo agresiją Ukrainoje. Iranas, siekdamas hegemonijos Artimuosiuose Rytuose, aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose Sirijoje ir Irake, o taip pat kuria struktūras, būtinas branduolinio ginklo kūrimui.

Venesuela stengiasi Lotynų Amerikoje sukurti antiamerikinį bloką, tam tikslui tiekia naftą smarkiai sumažintomis kainomis į 13 šalių, tarp jų ir į Kubą. 

Šiuo metu didžiausioje panikoje – Venesuelos lyderiai.

Šiuo metu didžiausia paniką apėmusi Venesuelos vadus. Šalies parduotuvėse nusidriekė eilės, iš lentynų dingsta daugybė pirmos būtinybės prekių. Šalies rezerve beliko 20 mlrd. dolerių, o vien skola Kinijai siekia 50 mlrd. dolerių.

Venesuela turės arba atsisakyti savo naftos dotacijų programos, arba susidurti su masinių neramumų ir bado grėsme.

„Moody's“ ataskaita rodo, kad Venesuela nesugebės užtikrinti pagrindinių prekių importo ir mokėti skolas, nepaisant to, kokias priemones bepasirinktų. Šalies prezidento populiarumas siekia vos 20 proc., tad nesunku suprasti, kodėl šalies gyventojai vėl prisimena valdžios perversmus ir liaudies sukilimus. 

V.Putinas agresijos neatsisakys

Maskvoje praėjusią savaitę paskelbtas biudžeto išlaidų mažinimas reiškia, kad smarkiai sumažės valdininkų, medikų, mokytojų gyvenimo lygis, o kai kurių regionų, tarp jų ir Kaukazo, valdžiai nebeliks lėšų. 

Būtent todėl V.Putinas iš taupymų planų išbraukė išlaidas gynybai. Daugelis Vakarų analitikų sutaria, kad V.Putinas nepasitenkinimą šalyje gesins šovinizmo skatinimu ir kariniais veiksmais. Todėl greičiausiai jis pratęs karinę agresiją Ukrainoje, o gal ir kitose šalyse.

Norint sumažinti Vakarų sankcijas jam reikėtų atsisakyti ambicijų Ukrainoje, tačiau tai V.Putinui gali atrodyti pavojingiau nei recesija. 

Įdomiausia bus Irano reakcija. Prezidentas sausio 4 dieną pareiškė, kad Irano ekonomika negali vystytis „izoliuota nuo viso likusio pasaulio“. Vėliau užsienio reikalų ministras Ženevoje dalyvavo papildomose derybose dėl branduolinio saugumo užtikrinimo. 

Tačiau jau po kelių dienų šalies dvasinis lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad Vakarais neverta pasitikėti ir kad Iranas gali puikiai gyvuoti ir „ekonominio pasipriešinimo“ sąlygomis. Gali būti, kad po kelių mėnesių ekonominio sąstingio jo nuomonė pasikeis. Bet kuriuo atveju, būtent Irano atsakas į naftos krizę šiais metais nulems įvykių eigą Artimuosiuose Rytuose. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką