Ekspertų teigimu, tai – mitas. Veesla saulės elektrinės puikiai veikia visoje Lietuvoje, o regioniniai skirtumai nėra tokie reikšmingi, kad lemtų sprendimą jų atsisakyti.
Kiek saulės šviesos gauna Šiaurės Lietuva?
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė saulės spinduliuotė Lietuvoje svyruoja nuo 1000 iki 1200 kWh/m². Tai reiškia, kad skirtumas tarp Vilniaus ir, tarkime, Biržų ar Pasvalio, sudaro vos 5–8 %, o tai praktiškai nepastebima, jei elektrinė suprojektuota tinkamai.
Kaip sako atsinaujinančios energetikos konsultantė Rasa Žukaitė: „Net ir mažesnio spinduliuotės intensyvumo regione, kokia yra Šiaurės Lietuva, galima pasiekti puikių rezultatų. Svarbiausia – saulės elektrinę įrengti tinkamoje vietoje, optimaliai orientuoti modulius ir pasirinkti efektyvius komponentus“.
Kur slypi tikrasis potencialas?
Šiaurės Lietuvos gyventojai dažnai turi didesnius sklypus, mažesnį urbanistinį užstatymą ir mažiau aplinkinių šešėliavimo šaltinių. Tai reiškia, kad sąlygos elektrinei, netgi palankesnės nei daugiabučių kiemuose ar senuose miesto kvartaluose. Be to, mažesnės paslaugų kainos (tiek žemės, tiek darbų) – leidžia įsirengti elektrinę pigiau.
Pasvalio rajone gyvenantis ūkininkas Marius S.: „Įsirengėm 10 kW elektrinę už mažiau nei 9 000 eurų. Tiek žemės, tiek darbo sąnaudos buvo ženkliai mažesnės nei kolegų iš Vilniaus. Per dvejus metus matom, kad gamybos skirtumas – minimalus“.
Šiaurėje – stipresnė motyvacija akumuliacijai
Šiaurės Lietuvoje taip pat dažnesni debesuoti orai žiemą, o vasarą – itin šviesios dienos. Dėl to vietiniai gyventojai labiau domisi energijos kaupimo sprendimais. Tai leidžia išlaikyti elektros balansą net tada, kai saulės mažiau. Hibridinės sistemos su baterijomis ar modernios kaupimo paslaugos tampa ypač aktualios.
Kaip pažymi elektros sistemų inžinierius Gediminas Leonavas: „Šiaurės Lietuvoje esantys klientai dažniau renkasi sistemą su kaupikliu. Tai leidžia išnaudoti dienos metu sukauptą elektrą vakare, kai vartojimas didėja. Taip sistema tampa dar efektyvesnė“.
Ar šiaurėje vis dar verta investuoti?
Be abejonės. Kadangi saulės elektrinės Lietuvoje dirba metų eigoje, o vasaros mėnesiai sudaro apie 70–80 % visos metinės gamybos, net ir Šiaurės Lietuvoje per metus 1 kW galios sistema gali pagaminti 950–1050 kWh elektros. Tai leidžia šeimai sutaupyti šimtus eurų per metus ir apsaugoti save nuo kainų šuolių.
Jei pridėsime APVA paramą ir galimą nutolusios elektrinės pasirinkimą, net ir neturint stogo ar tinkamos vietos galima tapti gaminančiu vartotoju. Šiaurės Lietuvos gyventojai jau dabar aktyviai jungiasi prie bendrijų ar perka dalis saulės parkuose, ypač Šiaulių ir Mažeikių regionuose.
Saulė šviečia visiems
Šiaurės Lietuva turi visus reikiamus duomenis tapti stipriu žaliųjų technologijų regionu. Nepaisant stereotipų apie „per mažai saulės“, praktika rodo, kad investicija atsiperka per 5–7 metus, kaip ir kituose šalies regionuose. O ilgalaikėje perspektyvoje saulės elektrinė tampa ne tik ekonomišku, bet ir strategiškai atsakingu sprendimu.
Kaip apibendrina ekspertė Rasa Žukaitė: „Atsinaujinanti energetika neturi geografinių ribų – svarbiausia ne tai, kur gyveni, o tai, kokius sprendimus priimi. Šiaurės Lietuva tikrai turi saulės tiek, kiek reikia energijai, tvarumui ir finansiniam stabilumui užtikrinti“.
