Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 22d. 09:21

Atsinaujinanti energetika Lietuvoje: kaip siekiama ambicingų tikslų?

Saulės jėgainės
123rf.com / Saulės jėgainės

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių ir vystomų visame pasaulyje. Lietuva šioje srityje ne tik sparčiai žengia į priekį, tačiau išmaniais sprendimais lenkia ne tik kaimynus, bet ir didžiąsias Europos šalis.

„Eurostat“ duomenimis 2017-aisiais galutiniame energijos suvartojime atsinaujinančių energijos išteklių dalis siekė apie 25,8 proc., o Lietuva užėmė devintąją vietą tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos šilumos mūsų šalyje suvartota apie 45 proc., nors ES vidurkis – tik apie 20 proc.

Praėjusiais metais galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje buvo bene didžiausias šalies istorijoje – siekė 11,176 TWh (3,9 proc. daugiau nei 2017-aisiais). Gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių sudarė 16,3 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio.

Lietuva yra antroji šalis po Danijos.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis Lietuva yra antroji šalis po Danijos, kur imant vietinę elektros energijos gamybą pagaminama daugiausia elektros energijos iš saulės ir vėjo.

Olgos Posaškovos nuotr./Aurelija Vernickaitė
Olgos Posaškovos nuotr./Aurelija Vernickaitė

„Per pastaruosius kelerius metų Lietuva stipriai pažengė į priekį atsinaujinančios energetikos srityje. Ypač daug nuveikta siekiant sukurti patrauklią sistemą, kuri skatintų gyventojus pačius gaminti ir naudoti žalią ir švarią elektros energiją“, – sakė Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, sąlygos žaliajai energetikai vystyti mūsų šalyje – vienos geriausių visoje Europos Sąjungoje.

„Turime daug vietos ir saulei, ir vėjui, be to, elektros suvartojimas ir gyventojų tankumas yra sąlyginai nedideli. Žvelgiant į tai, norėtųsi efektyviau išnaudoti savo potencialą”, - tikino M. Nagevičius.

Pirmieji Europoje

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad jau kitais metais Lietuvoje energija iš atsinaujinančių išteklių sudarys 30 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos. O 2050-aisiais visa suvartojama energija turėtų būti pagaminama šalies viduje iš atsinaujinančių šaltinių.

2050-aisiais visa suvartojama energija turėtų būti pagaminama šalies viduje iš atsinaujinančių šaltinių.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo priimti Elektros energetikos ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymų pakeitimai, atvėrę galimybę gyventojams elektros energiją gamintis vienoje vietoje, o naudoti kitoje. Taip Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kurioje pradeda veikti nutolusių saulės jėgainių modelis, prieinamas visiems šalies namų ūkiams.

Saulės jėgainė ant ligoninės stogo
Saulės jėgainė ant ligoninės stogo

„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, turint nutolusią saulės elektrinę Telšiuose, joje pagamintą elektros energiją galima panaudoti Vilniuje esančiame bute.

Kitas, ne mažiau svarbus veiksnys, buvo didelė saulės elektrinių paklausa, kurią atskleidė bendrovės „Ignitis“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Jis parodė, kad 89 proc. gyventojų labai norėtų arba svarstytų galimybę gamintis elektrą iš saulės, bet paprasčiausiai neturi tam tinkamo namo stogo arba gyvena bute“, – sakė „Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila.

Partnerio nuotr./„Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila
Partnerio nuotr./„Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila

Padės sutaupyti

Įsigijus nutolusią saulės elektrinę „Ignitis saulės parkai“ platformoje, gyventojams nereikės rūpintis jokiais įrengimo darbais. Be to, jie gaus vadinamąją priežiūros ir elektros generacijos garantiją, pagal kurią jų įsigyta elektrine bus rūpinamasi visą jos gyvavimo laikotarpį.

Elektrinę nuomojantys asmenys sutaupytų iki 10 proc. nuo esamos sąskaitos už elektrą.

Skaičiuojama, kad įsigijus ar nuomojant virtualią saulės elektrinę vartotojai turėtų nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui, elektrinę nuomojantys asmenys sutaupytų iki 10 proc. nuo esamos sąskaitos už elektrą. Per metus žmogus sutaupytų maždaug vieno mėnesio sąskaitą už elektros energiją. Įsigijus virtualią saulės elektrinę vartotojai turėtų gauti iki 70 proc. mažesnes sąskaitas už suvartotą elektrą.

„Svarbu pažymėti ir tai, kad kuo daugiau gyventojų taps gaminančiais vartotojais, tuo didesnė bus ir visos šalies energetinė nepriklausomybė. Platforma yra atvira tiek vartotojams tiek vystytojams. Suprasdami, kad Energetikos ministerijos užsibrėžtas tikslas iki 2020 metų Lietuvoje turėti 34 000 gaminančių vartotojų gali būti pasiektas tik bendromis jėgomis, platformą padarėme atvira visiems Lietuvos ir užsienio saulės elektrinių vystytojams“, – sakė D.Montvila.

Siekiant pritraukti daugiau gaminančių vartotojų, jiems sumažinta administracinė našta, atsisakyta perteklinių reikalavimų, todėl sumažėjo prisijungimo laikas (nuo 105 iki 21 dienos), elektrinėms, kurių galia nesiekia 30 kW nebereikės leidimų, sukurtas tvarus finansavimo modelis.

„Kad tai davė rezultatų, rodo sparčiai augantis gaminančių vartotojų skaičius. Nuo 2016 m. gaminančių vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų – nuo 248 iki daugiau nei 3000. Šis skaičius kas savaitę didėja 80 naujų gaminančių vartotojų. Sausio pradžioje startuos finansinio skatinimo priemonės įprastoms ir nutolusioms saulės elektrinėms, todėl gaminančių vartotojų skaičius turėtų išaugti dar kelis kartus“, – sakė A.Vernickaitė.

Atsinaujinančią energetiką plėtos naujomis technologijomis

Vienas iš būdų dar labiau paskatinti žaliosios energijos gamybą yra naujų, pasaulyje dar tik besivystančių technologijų pritaikymas.

Bendrovė „Ignitis gamyba“ šiuo metu ruošia dar vieną atsinaujinančios energetikos projektą, tapsiantį pirmuoju Baltijos šalyse. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) planuojama įrengti eksperimentinę ant vandens plūduriuojančia saulės jėgainę.

Šis į mokslo ir inovacijų plėtrą orientuotas projektas įgyvendinamas kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais. Jos įrengimui būtų galima išnaudoti daugiau nei 300 ha Kruonio HAE aukštutinio baseino plotą. Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio baseino vandens lygio, būtų atspari bangavimui ir ledui.

Tokios jėgainės galia siektų 200-250 MW – dvigubai daugiau, nei dabartinis Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės pajėgumas, o jėgainės pagaminama elektros energija būtų galima ištisus metus elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2021 metų.

Remiamas turinys
Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką