Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltarusija būsimoje atominėje jėgainėje panaudotą branduolinį kurą žada gabenti į Rusiją, bet Lietuva nesulaukia oficialaus Minsko paaiškinimo

Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kaip Baltarusija, pastačiusi naująją atominę elektrinę, saugos panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyvias atliekas? Šis klausimas, oficialių Lietuvos institucijų teigimu, tebėra neatsakytas. Tuo tarpu baltarusiai užtikrina viską jau suplanavę bei numatę ir tvirtina, kad tai bus itin saugu, kaip ir visa naujoji atominė jėgainė.

Astrave surengę viešąją diskusiją dėl atominės elektrinės baltarusiai tvirtino galintys atsakyti į visus klausimus. O Lietuvos teiginiai dėl informacijos trūkumo tėra proceso vilkinimas, nes esą visi atsakymai Lietuvą pasiekė šių metų birželį ir net – lietuvių kalba. Lietuvos pusės teigimu, tai tebuvo 2009 metų informacija, kuriai turėta daug priekaištų, išversta į lietuvių kalbą.

Lietuvai trūksta atsakymų

Lietuvos poziciją, kad į esminius klausimus dėl naujosios atominės elektrinės iki šiol nebuvo atsakyta, palaikė ir Espo konvencijos, kuri reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą įgyvendinant tarpvalstybinį poveikį galinčius sukelti projektus, įskaitant atominės elektrinės statybas, įgyvendinimo komitetas Ženevoje. Šiemet balandį komitetas pripažino, kad Baltarusija, įgyvendindama atominės elektrinės projektą, konvenciją pažeidė.

Vienas iš klausimų, kuris neduoda ramybės Vilniui, yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymas. Tvirtinama, kad Lietuvai iki šiol nėra pateikta informacija apie Baltarusijos planus, kaip ji ketina tvarkyti radioaktyvias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą, todėl įtariama, kad visa tai bus saugoma jėgainės teritorijoje ar šalia jos, prie pat Lietuvos sienos. Įtarimų kelia ir ankstesni Baltarusijos planai panaudotą branduolinį kurą perduoti Rusijai, nes pastarosios teisės aktai draudžia radioaktyvių atliekų importą.

Baltarusiai planą turi

Baltarusijos AE direkcijos vyr. inžinierius Anatolijus Bondaris tvirtina, kad planas, kas bus daroma su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviomis atliekomis, yra: panaudotas kuras keliaus į Rusiją, su kuria jau pasirašyti susitarimai.

O kitas radioaktyvias atliekas baltarusiai saugos patys. Bent 10 metų – toje pačioje teritorijoje Astrave, kur stovės ir naujoji atominė elektrinė. „Tam nereikia jokių susitarimų. Klausimai išspręsti projekte. Radioaktyvios atliekos, susidarančios veikiant jėgainės reaktoriui, bus saugomos elektrinės teritorijoje, specialiai pastatytoje radioaktyvių atliekų saugykloje. Projekte numatytas saugojimas 10 metų ir daugiau“, – kalbėjo vyr. inžinierius.

Kas bus po tų 10 metų, nežinia – esą per tą laiką Baltarusija apsispręs ir arba plės saugyklą jėgainės teritorijoje, arba statys respublikinę radioaktyvių atliekų saugyklą.

Vertina atsargiai

Lietuvos energetikos instituto direktorius, profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Ušpuras tokius baltarusių teiginius vertina atsargiai – jeigu Baltarusija darys taip, kaip sako, tuomet problema išties bus išspręsta. Tačiau spėlioti, ar galima tikėti tokiomis kalbomis, profesorius nenorėjo, tik pastebėjo vieną dalyką – baltarusiai ketina statyti WWER tipo reaktorius, kuriuos vėliau ekonomiškai apsimoka perdirbti.

„Pati didžiausia problema ir yra, kas bus daroma su panaudotu branduoliniu kuru. Jeigu jie sugebės išvežti, turi susitarimus, gal ir gerai. Mes iš Ignalinos AE negalėjome išgabenti į Rusiją, nes turėjome mažo įsodrinimo kurą, tad ekonomiškai perdirbti neapsimokėjo. Be to, mes jau gyvenome skirtingose šalyse. Jie irgi skirtingose šalyse gyvena, bet jų santvarkos artimos ir t.t.“, – kalbėjo Lietuvos energetikos instituto vadovas.

E.Ušpuro teigimu, visame pasaulyje procesas yra panašus – iš pradžių panaudotas branduolinis kuras saugomas pačioje elektrinėje, nes yra per karštas transportuoti. „O po kokių 5 metų galima ir transportuoti, tai yra išsprendžiama technologiškai. Juo labiau kad Baltarusija turi bendrą sieną su Rusija, nereikės per kitas šalis vežti. Žinoma, gabenimą kontroliuos TATENOS pareigūnai, manau, bus įdiegtos stebėjimo kameros“, – aiškino energetikos ekspertas.

Kitos radioaktyvios atliekos, pasak E.Ušpuro, taip pat gali būti saugomos ir atominės elektrinės teritorijoje, be to, jos nėra tokios pavojingos.

Netiki, kad rudenį Baltarusija turės licenciją

E.Ušpuras sako netikįs, kad statybos vyks tokiu sparčiu tempu, kaip skelbia baltarusiai. „Baltarusija turi laikytis visų tarptautinių reikalavimų. Jie 2009 metais pateikė savo ataskaitą, Lietuva turėjo pastabų. Tačiau iki šiol jie nesugebėjo atsakyti į tuos klausimus, kuriuos lietuviai uždavė, o aš nemanau, kad ten buvo tokie sudėtingi klausimai, į kuriuos neįmanoma atsakyti. Man atrodo, čia daugiau apsileidimas, negu nemokėjimas atsakyti. Galbūt jie pagalvojo – mes palaikėme Visagino AE projektą, gal lietuviai palaikys Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą“, – svarstė profesorius.

Liudviko Žiemio (Lietuvos energetikos institutas) nuotr./Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras
Liudviko Žiemio (Lietuvos energetikos institutas) nuotr./ Eugenijus Ušpuras

Jis taip pat abejojo, ar rugsėjį, kaip skelbia Baltarusija, bus išduota licencija atominės jėgainės statyboms. Esą tam reikia ne tik PAV, bet ir preliminarią saugos įvertinimo ataskaitą parengti, kurioje – visa informacija apie tai, kaip būtų likviduotas bet koks incidentas elektrinėje. Prof. E.Ušpuro teigimu, tokios ataskaitos patys baltarusiai neparengs, tikriausiai prašys kolegų iš Rusijos pagalbos. O vien išnagrinėti ataskaitą užtrunka ne vieną mėnesį ar net metus. „Jeigu jie tą atskaitą neseniai gavo, tai iki rudens tikrai nespės išduoti licencijos“, – mano E.Ušpuras.

E.Ušpuras sakė pats elektrinės statybvietėje nebuvęs, tačiau jam kelia įtarimų Baltarusijos oficialių atstovų teiginiai, kad kol kas pamatai neliejami, tik – klojamas pamatas. „Branduolinio reaktoriaus statybų pradžia yra nuo tada, kai pirmasis betonas išliejamas. Bet jis negali būti išlietas anksčiau, nei gauta licencija“, – įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Baltarusijos AE statytojai, ministerijų atstovai tvirtina, kad pamatų būsimiesiems atominės jėgainės reaktoriams kol kas nelieja, o tik sutvirtina duobių dugną ir šonus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką