15min be reklamos
2022 12 08, 13:35

Baltijos šalių operatoriai baigė visus sinchronizacijai įgyvendinti būtinus tyrimus

Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai lapkritį įgyvendino pusantrų metų vykdytus tyrimus, kurių išvados pateikia reikiamus atsakymus apie tai, kaip bus valdoma Baltijos šalių elektros sistema ją prijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos, pranešė „Litgrid“.
Elektros linija
Elektros linija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Temos: 1 Energetika

5 tyrimus atliko ir rekomendacijas Baltijos šalių elektros sistemos valdymui po sinchronizacijos pateikė 4 kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumas.

„Šie tyrimai yra mūsų prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos pagrindas. Dabar turime visus Baltijos šalių elektros sistemos valdymui reikalingus skaičiavimus. Kol nuosekliai įgyvendiname sinchronizacijos infrastruktūros projektus, jau žinome, kokius turime pasirinkti parametrus, kokias priemones ir procedūras taikyti, kad atitiktume elektros sistemoms keliamus techninius reikalavimus ir užtikrintume perdavimo tinklo stabilumą po sinchronizacijos. Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra didžiausia tokia sistema pasaulyje, o prisijungus Baltijos šalims, elektros linijos nuo Lisabonos iki Talino turės veikti vienu dažniu. Todėl tiek mes, tiek kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatoriai atsakingai ruošiamės šiam žingsniui“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Pasak R.Masiulio, tyrimai leidžia sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinti greičiau, kadangi svarbiausi infrastruktūriniai projektai, įskaitant „Lit PolLink“ jungties išplėtimą, jau atlikti. Lietuva siūlo Baltijos šalių sinchronizaciją įgyvendinti 2024 m., anksčiau, nei prieš tai numatyta. Dėl to šiuo metu vyksta diskusijos su Latvijos ir Estijos operatoriais bei institucijomis.

Iš viso paruošti 5 tyrimai, įskaitant dinaminio stabilumo tyrimą ir mažo dažnio švytavimų stabilumo tyrimą, naudojant išsamius Baltijos šalių ir kontinentinės Europos matematinius modelius, Baltijos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo tyrimą, dažnio stabilumo valdymo sistemos (FSAS) įgyvendinimo tyrimą ir Baltijos elektros energijos sistemoms skirto automatinio generacijos valdymo įgyvendinimo tyrimą.

Šie tyrimai buvo numatyti 2019 m. sutartyje tarp Baltijos šalių operatorių ir Vakarų partnerių dėl perdavimo sistemų sujungimo sąlygų. Jais siekiama užtikrinti, kad sinchroninis Baltijos šalių elektros sistemų prijungimas prisideda prie kontinentinės Europos sistemų saugumo ir patikimumo. Tyrimai taip pat leis įvertinti Baltijos elektros sistemų atitikimą visiems techniniams reikalavimams, išdėstytiems Europos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E tinklo kodeksuose ir sinchroninės zonos bendruosiuose susitarimuose.

Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST, Estijos „Elering“ ir 4 kontinentinės Europos operatorių konsorciumas paslaugų teikimo sutartį pasirašė 2021 m. pavasarį, bendra jų kaina Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriams siekė 3,4 mln. eurų. Sinchronizacijos tyrimus atliko Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A.“, Vokietijos „50Hertz Transmission GmbH“ ir „Amprion GmbH“, Serbijos SC „Elektromreža Srbije“.

Tyrimai yra glaudžiai susiję su 2 iš 14 „Litgrid“ vykdomų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų: dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimo ir Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimo.

Iš viso jau įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką