Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 25d. 18:14

Lietuva nepadės Astravo atominei su rezervu, bet ir pati neteks pagalbos: priėmė sprendimą dėl BRELL

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Ruošdamasi Astravo atominės elektrinės paleidimui, Lietuva atsisakė dalyvauti avarinių rezervų apsikeitime su BRELL šalimis. Elektrinės įjungimo atveju tai leis neteikti rezervo paslaugų Baltarusijai, tačiau tuo pačiu Lietuva taip pat neteks rezervinės pagalbos. Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį pranešė, kad rado būdą užsitikrinti šią pagalbą kitais būdais.

Lietuva atsisako padėti Astravo AE užsitikrinti rezervą, taip siekdama apsunkinti projekto eksploatavimą, nes vertina jėgainę kaip nesaugią.

Dar liepą Lietuva išsiuntė laišką BRELL šalims dėl išėjimo iš susitarimo dėl savitarpio pagalbos. BRELL žiede veikia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos.

Minėtas susitarimas dėl tarpusavio pagalbos įpareigoja BRELL žiedo šalis turėti laisvas galias po 100 megavatų ir avarinėse situacijose jas aktyvuoti, siekiant „padengti“ elektros trūkumą kurios nors iš šalių elektros sistemoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

NAR vadinamas susitarimas numatė, kad pasirengimas teikti rezervą yra nemokamas, o atsiskaitoma yra už elektros energiją, kuri pagaminama aktyvavus rezervines galias.

Šis kiekvienoje šalyje palaikomas ir visų operatorių dispozicijoje esamas rezervas vadinasi normatyvinis avarinis galios rezervas. Jį operatoriaus prašymu gali aktyvuoti bet kuris BRELL operatorius, tame tarpe ir Baltarusijos operatorius.

Susitarimas yra įpareigojantis ir galioja visoms BRELL šalims. Tai reiškia, kad pradėjus veikti Astravo AE, jos atsijungimo atveju Baltarusijos operatorius galėtų paprašyti Lietuvos suteikti avarinio rezervo paslaugą ir Lietuva pagal NAR susitarimą turėtų įjungti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

„Kad taip neatsitiktų ir Lietuva, pagal Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimus, neteiktų savo sistemos paslaugų šaliai, kurioje veikia nesaugi elektrinė, liepos mėnesį „Litgrid“ kitų BRELL sutarties šalių operatoriams išsiuntė informacinį laišką dėl išėjimo iš susitarimo dėl NAR“, – 15min sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų centro atidarymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų centro atidarymas

Sprendimas bus įgyvendinamas nuo kitų metų – Lietuva nebeteiks 100 megavatų galios rezervo BRELL šalims, bet tuo pačiu negaus 400 megavatų rezervo iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Rado kuo pakeisti

Pirmadienį „Litgrid“ pranešė, kad rugpjūtį nustatė sisteminių paslaugų apimtis 2021 metais. Toks planas daromas kasmet, bet jame pirmą kartą nėra NAR susitarime numatytų 400 megavatų rezervo.

Anot operatoriaus, dėl to našta vartotojams nepadidės – nustatant kitų metų paslaugų apimtis pasiremta Europos Sąjungos teisės aktais ir kontinentinių Europos tinklų sinchroninėje zonoje taikomais principais, kuomet bendrijos kaimyninių šalių operatoriai gali suteikti avarinę pagalbą per jungtis iš anksto jų nerezervuojant, o tiesiog esant tokiai galimybei.

„Pasitelkus statistinius metodus ir įvertinus sutartinius įsipareigojimus su Lenkijos ir Švedijos operatoriais, buvo surasta galimybė sumažinti kaštus vartotojams, naudojantis šių operatorių avarine pagalba vietoje NAR susitarimo“, – kalbėjo G.Radvila.

Pasak jo, tokia metodika neapriboja bendros ES elektros rinkos ir bendros Baltijos balansavimo rinkos mechanizmų, taip pat iš anksto nerezervuoja elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ galių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektros kaina
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektros kaina

„Paprastai kalbant – dispečeris nesikreips į BRELL šalis avarinės pagalbos, jei atsijungs, pavyzdžiui, „NordBalt“ jungtis, o aktyvuos balansavimo rinkoje esamas galias bei koordinuos pagalbą su Lenkijos operatoriumi. Tokia praktika veikė ir buvo įgyvendinta jau ir anksčiau“, – tvirtino „Litgrid“ atstovas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius taip pat teigia parengęs pasiūlymą Latvijos ir Estijos operatoriams tęsti avarinės pagalbos galių mainus toliau, tačiau jau ne BRELL formate, o išplečiant bendros Baltijos balansavimo rinkos mechanizmą.

Pakrovė branduolinį kurą

Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių rugpjūtį buvo pakrautas branduolinis kuras, taip pradėtas jėgainės vadinamasis fizikinis paleidimas.

Vadovaujantis kitų tokio tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.

Po to prasidės vadinamasis energetinis paleidimas, jis suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas ir jo metu jau gali būti pagaminta pirmoji elektra.

Dar vėliau vyks bandomasis pramoninis reaktoriaus eksploatavimas, o po šių etapų reaktorius pradedamas naudoti normaliai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad elektra iš Astravo AE rinką gali pasiekti maždaug po pusmečio.

Po Astravo paleidimo Lietuva žada nebepirkti baltarusiškos elektros ir neleisti naudoti savo infrastruktūros baltarusių prekybai su kitomis šalimis.

Vis dėlto Lietuva padėtų BRELL šalims užsitikrinti rezervą tuo atveju, jeigu visoje sistemoje atsijungtų daugiau kaip 4 tūkst. megavatų elektros generacijos. Pareigūnai skaičiuoja, kad tokiam deficitui susidaryti neužtektų netgi Astravo AE atsijungimo.

Minėtu kritiniu atveju turėtų įsijungti visos Lietuvos elektrinės, kad kartu su kitų šalių pagalba šis deficitas būtų padengtas. Vis dėlto šaliai, kurioje susidarė deficitas, tai kainuotų „milijonus“, yra pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Video

04:43
06:31
04:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką