Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biodujų jėgainės siūlosi sumažinti kiaulių maro kainą valstybės biudžetui

„Pasodėlės“ jėgainė
Lietuvos biodujų asociacijos nuotr. / „Pasodėlės“ jėgainė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Afrikinio kiaulių maro epidemijos padarinių likvidavimas valstybei ir ūkininkams kainuos nemenkus pinigus – užkrėstos kiaulidės turi būti dezinfekuojamos ir valomos mechaniškai, siekiant išvengti užkrato plitimo. Lietuvos biodujų asociacija ta proga išplatino pranešimą apie tai, kad Lietuvoje reikia skatinti biodujų sektoriaus vystymąsi prie kiaulių ūkių, gyvulininkystės kompleksų ir fermų, nes biodujų jėgainės galėtų padėti gerokai sumažinti išlaidas valstybei atsitikus tokiai nelaimei. Biodujų jėgainėse užkrėstą mėšlą ir pašarus galima ne tik tinkamai sunaikinti vietoje, bet ir iš jų pagaminti elektros, šilumos energijos ir biometano.

„Afrikinio kiaulių maro užkratui sunaikinti reikia atliekas užkaitinti iki tam tikros temperatūros. Moksliniai tyrimai rodo, kad esant 70 laipsnių temperatūrai virusas žūsta per kelias minutes, o 56 laipsnių temperatūrai – per 70 minučių. Biodujų gamybos procesas kaip tik pasižymi tuo, kad mėšlas ir kitos bioskaidžios medžiagos yra pašildomos iki 40-56 laipsnių ir tokioje temperatūroje išlaikomos talpose mažiausiai 30 dienų.

Biodujų jėgainėse pritaikius papildomą techninį sprendimą arba pakėlus temperatūrą, ką gali padaryti bet kuri prie kiaulininkystės kompleksų esanti biodujų jėgainė, būtų sunaikinamas užkratas, o iš biodegraduojančių atliekų gaminama elektra ir šiluma. Šis sprendimas leistų efektyviai sunaikinti ne tik užkrėstą mėšlą, bet ir pašarus, kurie dabar yra laidojami žemėje, bei padėtų sumažinti išlaidas valstybei ir ūkininkams“, – aiškino Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Antanas Pranculis.

Šis sprendimas leistų efektyviai sunaikinti ne tik užkrėstą mėšlą, bet ir pašarus, kurie dabar yra laidojami žemėje, bei padėtų sumažinti išlaidas valstybei ir ūkininkams, – aiškino Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Antanas Pranculis.

Pasak jo, šias biodujų jėgainių galimybes asociacija jau pristatė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri rūpinasi užkrėstos zonos sutvarkymu. „Minėtas techninis sprendimas yra lengvai įgyvendinimas. Esant poreikiui, Lietuvos inžinerinės bendrovės yra pasiruošusios, įdiegti tokią galimybę į Lietuvoje esančias biodujų jėgaines, jas pritaikant kovoti su maro užkratu, – sakė A.Pranculis. – Prie kiaulių fermų įrengtos biodujų jėgainės ne tik padeda panaikinti nemalonius kvapus, sukuria naujas darbo vietas regionuose ir didina energetinę nepriklausomybę, nes gamina elektrą ir šilumą, bet ir gali būti naudingos tokiose kritinėse situacijose kaip kiaulių maro atveju.“

Iš viso Lietuvoje yra 17 biodujų jėgainių (pramonės įmonės, sąvartynai, vandenvalos įmonės), kartu jos pagamina apie 2 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Prie kiaulių fermų įrengtos tik dvi biodujų jėgainės. Įvairiose šalies vietose jų turėtų atsirasti dar keliolika, tačiau tolimesnė biodujų jėgainių plėtra yra pristabdyta keičiant rėmimo mechanizmą. Nors valdžios institucijos žadėjo, kad rėmimo schema bus keičiama nesustabdant jėgainių plėtros, pažadai nebuvo ištesėti: aukcionų skatinimo mechanizmas, pagal kurį vyko plėtra, buvo sustabdytas 2013 metais, o institucijos žadėjo, kad nuo 2014 metų pradžios biodujų jėgainės bus remiamos per paramos mechanizmą. Nors jau artėja 2014 metų pabaiga, pastarojo paramos mechanizmo sektorius nesulaukė ir, panašu, kad artimiausių metu nesulauks.

Biodujų asociacijos vadovo teigimu, įvertinus biodujų jėgainių teikiamą energetinę, aplinkosauginę, regionų vystymo ir kitas naudas, tikslinga būtų įrengti dar apie 70 MW biodujų jėgainių. „Pasiekus tokį kiekį būtų pilnai išnaudojamas atliekų potencialas, o kartu iš biodujų pasigamintume apie 7 procentus Lietuvai reikalingos elektros energijos bei tuo pačiu būtų pigiai gaminama šilumos energija“, – sakė A. Pranculis. 

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką