Pagal atsinaujinančios elektros energijos šaltinių plėtrą – pirmaujame savo regione ir kol kas nesimato ženklų, kad plėtra reikšmingai keistųsi. Vietinės gamybos galime turėti dar daugiau, taip pasidengti dar didesnę dalį šalyje vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Tačiau kartu su energetine laisve, kurią gauname, ir vis didesniais pačių pasigaminamos elektros energijos kiekiais, kyla iššūkių. Gamintojai, matydami itin žemas neigiamas kainas biržoje, stabdo gamybos pajėgumus, taip siekdami išvengti nuostolio. Kitaip tariant, biržoje elektros kainos radikalus kritimas – pozityvus ženklas tik vartotojams.
Itin pigių valandų daugėja
Kiekvienam iš mūsų neigiama elektros kaina einamuoju metu gali atrodyti itin naudinga, mat pasiūlai viršijant paklausą mažėja kaina, o tai mažina ir bendras išlaidas už energiją. Vartotojai gauna galimybę elektros prietaisus naudoti tada, kai kaina žemiausia ir taip sutaupyti ne vieną eurą. Kita vertus, tokia tendencija ilgainiui gali mažinti investicijų patrauklumą bei stabdyti infrastruktūros plėtros tempus.
„Tokie kainų svyravimai, itin pigios elektros energijos kainos intervalai neša nuostolį gamintojams. Tai reiškia – atsinaujinančių energijos šaltinių investicinės grąžos rezultatai prastėja, o kai kuriais atvejais gali sustabdyti ir naujų projektų vystymą,“ – sako „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
„Enefit“ duomenimis, pernai itin pigių elektros tiekimo valandų buvo daugiausia per paskutinius keletą metų. Panašus itin pigių elektros energijos kainos valandų skaičius paskutinį kartą buvo koronaviruso metu, 2020-aisiais, kai pasaulyje gyvenimas sustojo.
Pernai bendra tokių valandų suma, kai elektra biržoje kainavo mažiau nei 10 eurų už megavatvalandę (MWh), siekė 1306. Gyventojams tokiu atveju elektros energija biržoje kainavo mažiau nei 1 euro centą už kWh (neįskaitant mokesčių).
Palyginimui, 2021 m. šis skaičius buvo 135 valandos arba 10 kartų mažiau nei pernai.
„Itin pigi elektros energija dažnai siejama su didelės atsinaujinančios energijos gamybos, mažos paklausos ar subsidijų etapais. Tai, iš vienos pusės, kalba apie mūsų šaltinių plėtros rezultatus. Tam tikru metu valstybė padarė daug gerų sprendimų, kurie lėmė greitesnę atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą, taip skatindama mūsų energetinę nepriklausomybę.
Iš kitos pusės – apie per mažą kaupimo sistemų kiekį ir nekontroliuojamą gamybą bei vartojimą“, – pasakoja S.Jasiulis.
Šių metų kovą elektros MWh biržoje mažiau 10 eurų kainavo 73 valandas, balandį – 145, o gegužę – 38 valandas. Istoriškai matoma, kad elektros kainos šiltuoju metų laiku krinta, tad panašu, jog artėjančią vasarą itin pigių valandų galime turėti dar daugiau, o metų pabaigoje valandų skaičius – net didesnis nei praėjusiais metais.
Kaupiama elektra – tvari sistema
Nereikėtų pamiršti ir to, kad didesnės elektros energijos kainos gali paskatinti efektyvesnį energijos vartojimą. O tuo tarpu pigesnės kainos intervalai – skatinti investicijas į kaupimo sistemas. Tai reiškia – elektros švaistymo sumažinimą.
Itin pigi elektros energija kelia riziką, kad tiek privatūs vartotojai, tiek verslai, jos nebetaupo, mat to daryti finansiškai neapsimoka.
Kainų kilimas gali paskatinti namų ūkius įsigyti ar dažniau naudoti energiją taupančius prietaisus, gerinti izoliaciją ir mažinti nereikalingą vartojimą. Taupymas skatina ir verslus investuoti į modernias technologijas, sunaudojančias mažiau elektros energijos, o tai lemia didesnį ilgalaikį efektyvumą ir tvarumą.
Galiausiai, stabilesnės (net jei didesnės) elektros energijos kainos gali pagerinti energijos gamintojų ir tinklų operatorių finansinį stabilumą. Dėl itin mažų elektros energijos kainų energetikos įmonėms kartais sunku padengti išlaidas arba investuoti į infrastruktūrą.
Padidėjus kainoms gaunama daugiau išteklių tinklų priežiūrai, atsinaujinančios energijos sistemoms plėsti ir energetiniam saugumui gerinti. Ilgainiui tai padėtų užtikrinti patikimesnį ir tvaresnį elektros energijos tiekimą, pasiūlyti dar mažesnę kilovatvalandės kainą klientams.
