Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 4d. 14:27

Britų kyšių ėmėjais įvardintus veikėjus Lietuvoje greičiausiai išgelbės senatis

Elektrėnų kompleksas 15min tema
LEG nuotr. / Elektrėnų kompleksas

Iš „Alstom“ vadovų kyšių 2005–2010 m. ėmimu įtariami Lietuvos valdžios pareigūnai ir energetikai greičiausiai išvengs realios bausmės dėl senaties, nes didžiausios sumos plaukė daugiau nei prieš dešimt metų. Britanijoje kyšių davėjai jau nuteisti realiomis bausmėmis, o kyšių ėmėjai Lietuvoje tik įvardinti. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad laikas išgirsti aiškius atsakymus iš mūsų teisėsaugos, kodėl nėra rezultatų šioje visame pasaulyje nuskambėjusioje korupcijos istorijoje.

Po premjero raginimo prabilo STT

Penktadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė tęsianti tyrimą. STT tai padarė po ketvirtadienį Žinių radijo laidoje nuskambėjusio premjero Sauliaus Skvernelio raginimo teisėsaugos institucijoms netylėti.

Pranešime rašoma, jog STT Vilniaus valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, tęsia 2015 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2010 metų tuometinėms AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ organizuojant ir vykdant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, susijusius su „Aplinkos ir techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ Elektrėnuose projektu bei Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektu, siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą, galimai buvo perduoti ir priimti itin didelės vertės kyšiai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog nusikalstamas veikas galimai padarė AB „Lietuvos energija“, tuometinės AB „Lietuvos elektrinė“ atstovai ir aukštas pareigas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje užėmę asmenys, taip pat „Alstom“ grupės įmonių darbuotojai ir atstovai.

Atliekant tyrimą, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – kyšininkavimą, įtariamuoju apklaustas buvęs AB „Lietuvos energija“ vadovas Rymantas Juozaitis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis

Ikiteisminis tyrimas atliekamas lygiagrečiai su Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimo biuro (SFO) atliktu tyrimu dėl bendrovės „Alstom“ atstovų nusikalstamų veikų, paperkant Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pareigūnus.

Bendradarbiaujant STT ir SFO, buvo keičiamasi tyrimų metu surinktais duomenimis, tyrimo veiksmai, reikalingi nusikalstamoms veikoms atskleisti, buvo atliekami tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse.

SFO pabaigus tyrimą Jungtinėje Karalystėje, teismas kaltais dėl pareigūnų papirkimo pripažino tris buvusius įmonių grupės „Alstom“ ir jos padalinio Švedijoje atstovus. Asmenys nuteisti dėl korupcinių nusikalstamų veikų, padarytų ir Lietuvos Respublikoje, kurių aplinkybės tiriamos ir STT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Bendrovė „Alstom Power“, minėtame teismo procese 2016-aisiais pripažinusi kaltę dėl ją atstovaujančių asmenų padarytų korupcinių veikų, sumokėjo teismo skirtą baudą ir atlygino beveik 13 mln. eurų žalą Lietuvos Respublikai.

Šiuo metu STT atliekamas tyrimas tęsiamas, organizuojamas svarbių tyrimo veiksmų, kurių nebuvo galimybės atlikti, kol nebus baigtas SFO bylos nagrinėjimas, atlikimas Jungtinėje Karalystėje. Taip pat laukiama atsakymų į kelis Europos tyrimo orderius, kuriais prašomi pateikti dokumentai yra ypač svarbūs atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

Įtariami kyšininkai nebus nubausti?

15min anksčiu rašė, kad tuomečiai ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, viceministras Anicetas Ignotas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas R.Juozaitis, buvęs Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika ir dar keturi aukšto rango energetikai iš Prancūzijos inžinerijos milžinės „Alstom“ galėjo gauti beveik 5 milijonų eurų kyšių.

Pinigų jie galėjo gauti už tai, kad „Alstom“ laimėtų du 240 mln. eurų vertės elektrinės atnaujinimo konkursus, teigiama Didžiosios Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuro baigtame tyrime.

Bylos medžiagoje, kurią turi 15min.lt, figūruoja žinomos pavardės bei konkrečios sumos, sąskaitos ir tarpininkų vardai. Britų sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras nustatė, kad kyšius Lietuvoje gavo mažiausiai devyni asmenys.

Pavyzdžiui, 2,75 mln. eurų galėjo atitekti V. Uspaskichui, A.Ignotui, R. Juozaičiui ir P. Noreikai. Be to, 2,33 mln. eurų kyšių per tarpininkus, kaip įtariama, buvo duota Viktorui Mekui – buvusiam elektrinės direktoriaus pirmajam pavaduotojui, Jurgiui Šapalui – tuometiniam elektrinės vyriausiajam inžinieriui, taip pat buvusiam elektrinės projektų vadovui Algimantui Jasinskui, technikos vadovui Jonui Gaidžiui.

15min jau rašė, kaip prancūzų kapitalo kompanija „Alstom“ Lietuvoje penkerius metus mokėjo kyšius dėl to, kad laimėtų Lietuvos elektrinės konkursus arba paveiktų politikus bei Elektrinės vadovus. Didžiosios Britanijos sunkių korupcinių nusikaltimų biuras išaiškino kai kurie valdininkai, pavyzdžiui, tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, bei Lietuvos elektrinės vadovai.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminį tyrimą, o įtarimai pareikšti tik vienam asmeniui – tuometiniam „Lietuvos energijos“ vadovui Rymantui Juozaičiui.

Kaip 15min informavo Generalinės prokuratūros atstovė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kyšininkavimo ir papirkimo.

Gruodžio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje kyšio davimu apkaltinti „Alstom“ vadovai jau nubausti realiomis laisvės atėmimo baudomis. Tačiau kyšio ėmėjai Lietuvoje gali būti ramūs.

Generalinės prokuratūros atstovė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų iki 2010 metų, taigi, pasak jos, galioja švelnesnis baudžiamasis įstatymas, t.y. iki 2010 metų pakeitimų galiojęs Kodeksas.

V.Uspaskichas gali būti ramus?

„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl galimai padarytų veikų, dėl kurių padarymo baudžiamosios atsakomybės terminas šiuo metu nėra suėjęs“, – teigė prokuratūros atstovė.

Britų tyrėjų byloje apie „Alstom“ kyšius rašoma, kad, pavyzdžiui, per UAB „Vilmetrona“ pinigai V.Uspaskichui, A.Ignotui, A.Juozaičiui ir tuometiniam Lietuvos elektrinės vadovui Pranui Noreikai mokėjo nuo 2005 metų iki 2010 m. vasario.

Tikėtina, kad „Alstom“ pinigai, kaip įtariama, V.Uspaskichui galėjo plaukti tik tuomet, kai jis buvo ūkio ministru nuo 2004 m. gruodžio iki 2005 m. birželio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo partijos kandidato į Vilniaus miesto merus Viktoro Uspaskicho spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo partijos kandidato į Vilniaus miesto merus Viktoro Uspaskicho spaudos konferencija

Taigi jei jam kaltinimai ir būtų pareikšti, V.Uspaskichą gelbėtų senatis – praėjo jau daugiau nei 10 metų.

Taip pat paaiškėjo, kad didžiausios sumos buvo pervedamos 2007-2008 metais, taigi nuo to laiko jau praėjo daugiau nei 10 metų.

Iki Baudžiamojo kodekso pakeitimų 2010 m., susijusių su senaties terminų pailginimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, kai padarytas sunkus nusikaltimas, buvo 10 metų.

S.Muravjovas: bus blogai, jei kaltės išvengs

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas sako, kad „Alstom“ kyšininkavimo skandale tam tikrais atvejais yra per anksti kalbėti apie senatį ir apie tai, kad realių bausmių teisėsauga negalės paskirti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas

„Be abejo, bus labai blogai, jei paaiškėtų, kad nieko neįmanoma padaryti, nes nusikaltimai įvyko per seniai. Daug kam kiltų klausimas, kur anksčiau buvo mūsų šalies pareigūnai, juk britai savo tyrimus jau baigė“, – sakė jis.

Tai, pasak jo, įpiltų tik dar daugiau žibalo į diskusijas apie turtingesnių ir žinomesnių žmonių nebaudžiamumą bei mūsų institucijų gebėjimus užkirsti kelią politikų korupcijai.

„Turėsime išgirsti aiškius atsakymus iš teisėsaugos, kodėl neturime rezultatų šioje visame pasaulyje nuskambėjusioje istorijoje. O aš siūlau pagaliau susitarti dėl kriterijų, pagal kuriuos galėtume dar tiksliau vertinti prieš korupciją veikiančių institucijų darbą“, – teigė jis.

Išleido daugiau nei planavo

Didžiosios Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras atskleidė daugiau detalių, kaip „Alstom“ sėkmingai laimėdavo konkursus ir kaip jiems palankias sąlygas sudarinėdavo tuometiniai Lietuvos elektrinės vadovai. Pavyzdžiui, atskleista, kad dokumentų pateikimo terminai būdavo specialiai sutrumpinami, kad nespėtų kreiptis „Alstom“ konkurentai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Alstom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Alstom“

Be to, 2005 m. vykusių Lietuvos elektrinės konkursų, kuriuos laimėjo „Alstom“, biudžetai buvo išpūsti ir netilpo į nustatytas sumas. Negana to, iš bylos medžiagos aiškėja, kad laimėjus „Alstom“, elektrinės modernizavimui išleista daugiau nei planuota.

Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos elektrinė paskelbė dūmų valymo konkursą. Planuotas biudžetas buvo 179 mln. eurų, tačiau tų pačių metų lapkritį pasirašyta sutartis su „Alstom power“ biudžetą padidino iki 208,8 mln. eurų.

Dar viena sutartis pasirašyta 2005 m. birželio 30 dieną – dėl azoto išmetimą mažinančių degiklių įrengimo. Nors tam planuota išleisti 23 mln. eurų, tačiau Lietuvos elektrinės vadovas pasirašė sutartį su 31,9 mln. eurų biudžetu.

Viską atskleidė smulkiai

Be to, britų tyrėjai kyšininkavimo byloje teigia, kad abu minėti projektai turėjo būti iš dalies finansuojami ERPB paskolomis, tačiau iš tiesų taip įvyko tik su vienu jų. Dūmų valymo konkursas esą jau buvo finansuotas tik Lietuvos elektrinės.

Be to, Britų Sunkaus sukčiavimo tyrimų skyrius, kaip matyti iš bylos duomenų, stebisi, kodėl ERPB nesidomėjo korupciniais „Alstom“ ir Lietuvos elektrinės ryšiais, ir kodėl taip išaugo konkursų kainos.

Luko Balandžio nuotr./Lietuvos elektrinės 9-asis blokas
Luko Balandžio nuotr./Lietuvos elektrinės 9-asis blokas

Britai atskleidė ir laiškų, kuriuos siuntė Lietuvos elektrinės vadovai „Alstom“ atstovams. Juose tariamasi, ką daryti, kad nekiltų įtarimų, kokio konfidencialumo laikytis ir panašiai. Be to, tartasi, kaip energetikai derėjosi su „Alstom“ dėl pinigų pervedimo.

15min žiniomis, Lietuvos teisėsaugos institucijas pasiekė britų atliktas tyrimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką