TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dar vienas šildymo sezonas – į pabaigą: kiek už jį teko sumokėti?

Atostogos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Radiatorius
Šaltinis: 15min
4
A A

Šaltesnė nei pernai žiema šiemet atsispindi ir sąskaitose už šildymą – daugumoje miestų, išskyrus Vilnių, sąskaitos už šildymą šį sezoną nežymiai augo. Senuose nerenovuotuose namuose gyventojai jau sumokėjo iš viso apie 250–350 eurų. Vilniečius lepino nuolaida dėl ankstesnių permokų už šildymą.

Nuo šildymo sezono pradžios iki šių metų vasario pabaigos vilniečiai, gyvenantys senos statybos nerenovuotuose namuose, už 60 kvadratinių metrų dydžio buto šildymą jau sumokėjo vidutiniškai apie 272 eurus.

Tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus, kuomet sąskaitos siekė apie 315 eurų, rodo 15min skaičiavimai pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) pateiktus duomenis.

Kaune – daugiau, Šiauliuose – mažiau

Kituose didžiuosiuose miestuose sąskaitos buvo panašios kaip ir pernai arba nežymiai didesnės.

Kaune analogiškuose butuose šildymas šį sezoną kainavo apie 334 eurus ir buvo 10 proc. brangesnis, Klaipėdoje sąskaitos svyravo apie 295 eurus, panašios jos buvo ir pernai. Panevėžyje šildymo sąskaitos vidutiniškai augo 6 proc., iki 340 eurų, o Šiauliuose mažėjo 9 proc., iki 305 eurų. Šios išlaidos apskaičiuotos pagal 10 tipinių senų namų suvartotą šilumos kiekį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Stasiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Stasiūnas

Vytautas Stasiūnas, LŠTA prezidentas pastebi, kad priklausomai nuo namų būklės, sąskaitos už šildymą gali skirtis kartais.

Naujų ir renovuotų namų gyventojams šis šildymo sezonas jau kainavo apie 100–200 eurų, o seniausi namai išeikvojo šilumos už 400 ir daugiau eurų.

Taupiausių daugiabučių gyventojai šį sezoną šildymui skyrė apie 100 eurų. Tiesa, dar laukia sąskaitos už kovą ir balandį.

Šaltesnė žiema

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius

Ekspertai pažymi, kad pastaroji žiema buvo kiek šaltesnė nei ankstesnės, o tai irgi atsispindėjo sąskaitose.

„Šis šildymo sezonas buvo šiek tiek šaltesnis negu praėjęs, tad atskirais mėnesiais galėjo būti juntama. Prieš tai buvusios dvi žiemos buvo labai šiltos. Tačiau visos trys žiemos buvo gana švelnios, tad didelio poveikio sąskaitoms dėl to nebuvo“, – teigia Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.

Anot jo, didesnį poveikį suvartojamos šilumos kiekiui daro pokyčiai atskiruose namuose – dėl renovacijos, šilumos punktų pakeitimų ar nustatymų, langų keitimo ir panašiai. Apskritai šilumos vartojimo situacija, anot V.Lukoševičiaus, yra gana stabili ir kelerius metus nekinta.

LŠTA duomenimis, pernai šilumos vartotojams patiektos šilumos kiekis Lietuvoje sudarė 7,64 teravatvalandės, o tai 12 proc. daugiau nei prieš metus.

V.Lukoševičius taip pat primena, kad vilniečiams šį šildymo sezoną kainą sumažino gauta nuolaida, kuri išskaičiuota už nepagrįstas permokas „Vilniaus energijai“ 2012–2014 metais.

„Vilniuje kainą mažino didelis nepagrįstų sąnaudų biudžetas už ankstesnius laikotarpius. Tai labai sumažino šilumos kainą. Tačiau šilumos tinklus iš „Veolia“ perėmus naujam operatoriui, ši nuolaida nebegalės būti taikoma, tad kaina bus didesnė“, – sako V.Lukoševičius.

Išskiria du miestus

„Vertinant šio šildymo sezono rezultatus, Šiauliai yra stabilaus kainų lygio pavyzdys, nes jų visi įrenginiai yra biokuro, o didžiąją dalį jų valdo savivaldybė. Čia kainos reguliuojamos, todėl jos stabilios, didelių svyravimų nėra ir greitai nebus“, – vertina V.Lukoševičius.

Kaunas pasirinko kitokį kelią – ten mažesnes kainas lemia didesnė konkurencija tarp privačių nepriklausomų šilumos tiekėjų.

„Kaune jau praėjusį šildymo sezoną atsirado dvi naujos biokuro katilinės, kurios sumažino kainas. Kaune stebime konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų, daug biokuro įrenginių turi ir operatorius Kaune. Tai lemia stabilesnes kainas vartotojams“, – aiškina V.Lukoševičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė

Kituose miestuose, kuriuose biokuro dalis bendrame balanse yra didelė, taip pat kainos yra palankesnės, lyginant su dujomis kūrenamomis katilinėmis.

Vilnius gali pasitempti

Šilumos tiekėjas Vilniuje turi tik vieną savo biokuro katilą, todėl poveikis kainai nėra reikšmingas.

Net ir pritaikius kainos nuolaidą, vilniečių išlaidos šildymui šį sezoną pernelyg nesiskyrė nuo kitų miestų – nuolaida buvo pritaikyta pernai gruodį, o iki tol kainos buvo didesnės.

Tiesa, dėl nuolaidos kovą Vilnius pateko tarp trijų pigiausiai šilumą parduodančių miestų – jį aplenkė tik Utena ir Šiauliai.

Realiai sumažinti kainas Vilniuje galėtų tik didesnė biokuru ar atliekomis kūrenamų jėgainių dalis, vertina V.Lukoševičius.

„Šilumos tiekėjas Vilniuje turi tik vieną savo biokuro katilą, todėl poveikis kainai nėra reikšmingas. Kiti čia veikiantys biokuro įrenginiai pretenduoja į dujinę kainą, kurią nustato operatorius pagal savo įrenginius.

Jei naujas operatorius skubiai statys biokuro katilus, kurie bus reguliuojami ir šilumą gamins pigiai, tai galėtų mažinti galutinę kainą. Kol kas pagrindinis faktorius – laukiama nauja atliekų ir biokuro kogeneracinė jėgainė, kuri turėtų pradėti veikti 2018 m. ir jos kainos bus reguliuojamos“, – sako V.Lukoševičius.

Palankios ir kuro kainos

Tiek biokuro, tiek gamtinių dujų kainos, anot V.Lukoševičiaus, pastaruoju metu buvo palankios ir leido pailsėti gyventojų kišenėms.

„Gamtinių dujų kaina yra susijusi su naftos kaina, kuri yra palanki, taip pat konkurenciją užtikrina SGD terminalas. Gamtinių dujų dalis šilumos gamyboje sudaro apie trečdalį, tad šio kuro kaina nebeturi didelės įtakos šilumos kainoms, kurios anksčiau šokinėdavo proporcingai paskui naftos kainą. O biokuras kaip visuomet išlaiko stabilias kainas, kurios labiau svyruoja dėl skirtingų sezonų – vasarą, kai poreikis mažesnis, atpinga apie 20–30 proc.“, – sako V.Lukoševičius.

Sauliaus Žiūros nuotr./Naujos biokuro katilinės Vilniuje atidarymas
Sauliaus Žiūros nuotr./Naujos biokuro katilinės Vilniuje atidarymas

Jis nesitiki, kad šilumos gamybai naudojamo kuro kainos galėtų smarkiai augti ateityje.

„Didesnį poveikį šilumos kainoms ateityje galėtų padaryti nebent PVM lengvatos panaikinimas – jei kitą sezoną vietoje 9 proc. gyventojams būtų taikomas visas PVM, ši aplinkybė prisidėtų prie kainų augimo“, – apibendrina V.Lukoševičius.

Detalias skirtingų miestų šilumos kainas palyginti galima Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapyje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką