Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su sausiu, padidėjo 2 proc. nuo 152 Eur / MWh iki 155 Eur / MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, daugiausia įtakos elektros kainoms praėjusį mėnesį turėjo užsitęsę šalčiai ir reikšmingai didesnis nei įprasta elektros vartojimas, taip pat įtakos turėjo mažėjusi generacija ir aukštesnės elektros kainos Suomijoje.
„Vasarį elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išliko aukštame lygyje. Nors pastarosiomis dienomis galime pasidžiaugti atšilusiais orais, tačiau reikia prisiminti, kad šis vasaris buvo itin šaltas. Ypatingai žvarbi buvo mėnesio pradžia, o tai lėmė ir rekordinį elektros poreikį.
Preliminariais duomenimis, vasarį elektros poreikis siekė 1339 GWh, tai net 12 proc. arba 160 GWh daugiau nei prieš metus. O atsižvelgus į tai, kad vasaris 3 dienomis trumpesnis už sausį, vidutinis vartojimas išliko gana didelis ir siekė apie 48 GWh per dieną, palyginti, sausio vidutinis dienos suvartojimas buvo apie 50 GWh. Kadangi paklausos pusėje didelių pokyčių neįvyko, tad ir kainos išliko panašios, kaip sausį“, – sako D.Šikšnys.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas pastebi, kad elektros kainai spaudimą darė pokyčiai pasiūlos pusėje.
„Lietuvoje mažėjo vėjo ir šiluminių elektrinių gamyba, taip pat mažėjo importo srautai iš Suomijos į Baltijos šalis. Dėl didelio suvartojimo ir mažėjusios vėjo generacijos Suomijoje elektros kaina per mėnesį išaugo nuo 20 Eur / MWh iki 137 Eur / MWh. Iš kitos pusės vasarį jau pradėjo augti saulės elektrinių generacija. Nors jos per visą mėnesį pagamino tik 46 GWh, mėnesio pabaigoje jų momentinė generacija kai kuriomis dienomis perkopė net 700 MW, o tai prisidėjo prie ženkliai mažesnių elektros kainų tais laikotarpiais“, – teigia D.Šikšnys
Didžiausia elektros kaina – Baltijos šalyse
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 155 Eur / MWh. Lenkijoje kaina siekė 116 Eur / MWh, Suomijoje – 137 Eur/MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 90 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina vasario mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 155 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2024 ir 2025 metais ji atitinkamai siekė 75 ir 152 Eur / MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1339 GWh, tai yra 9 proc. mažiau nei sausį. Bendrai Lietuvoje per vasarį buvo pagaminta 824 GWh elektros energijos – 13 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 951 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Daugiausiai pagamino vėjo elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 52 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija mažėjo 21 proc. nuo 543 GWh iki 431 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo beveik tris kartus nuo 16 GWh iki 46 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 219 GWh, hidroelektrinių generacija – 60 GWh, o kitų elektrinių generacija – 67 GWh.
Bendras importo kiekis sumažėjo 11 proc. nuo 707 GWh iki 629 GWh, palyginti su sausio duomenimis. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 64 proc., iš Latvijos 24 proc. ir 12 procentus iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 38 proc. nuo 142 GWh iki 88 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 59 proc., 34 proc. į Lenkiją, o likę 7 proc. į Švediją.
