Kovo 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 69 proc., nuo 49 Eur / MWh iki 83 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina siekė 66 Eur / MWh, o Estijoje – 49 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę įvyko retas reiškinys – išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos elektros kainos. Kaimyninėje Latvijoje elektra buvo net 16,6 Eur / MWh pigesnė, tai didžiausias skirtumas nuo 2022 m. rugsėjo. Pastarosiomis savaitėmis Latvijoje dėl pakilusio vandens lygio itin daug elektros gamina hidro elektrinės – jų gamyba buvo didesnė nei visos Latvijos elektros poreikis. Dėl to iš Latvijos į Lietuvą importuota daugiau, nei iš Švedijos. Ketvirtadienį ir penktadienį netgi daugiau eksportuota į Švediją, dėl ten susiformavusių aukštesnių kainų.
Nors Lietuvoje, dėl nurimusio vėjo, vietos gamyba sumažėjo beveik perpus, tačiau auganti saulės gamyba ir pigus importas iš Latvijos lėmė panašias kainas, kaip ir Švedijos pietinėje zonoje. O sekmadienį, sumažėjus vartojimui ir daug elektros gaminant saulės elektrinėms, pirmą kartą šiemet fiksavome neigiamas elektros kainas. Taip pat svarbu paminėti, kad nuo rytojaus pradedami tinklo darbai Švedijoje, dėl kurių gali būti ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas – konkretus rinkai prieinamas pralaidumas bus tikslinamas kiekvieną dieną. Darbai numatyti kovo 24, 25, 26, 31 ir balandžio 1 dienomis“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 10 proc. nuo 220 GWh iki 242 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 51 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros energijos – 49 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 243 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 7 proc. nuo 36 GWh iki 39 GWh. Vėjo elektrinių generacija mažėjo 81 proc. nuo 159 GWh iki 31 GWh. Hidroelektrinės pagamino 21 GWh, šiluminės jėgainės – 20 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės – 25 proc., hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės jėgainės – 16 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Bendras importo kiekis augo daugiau nei dvigubai nuo 68 GWh iki 161 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. iš Latvijos, 26 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 2 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 23 proc. nuo 85 GWh iki 41 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 38 proc. į Švediją, o likę 4 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 80 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 13 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.
