Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Energetikos strategijos tikslai geri, tačiau trūksta nuoseklumo

Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone
Šaltinis: BNS
0
A A

Praėjusią savaitę Energetikos ministerijos paskelbtas strategijos projektas, kuriame prioritetas skiriamas atsinaujinančiai energetikai, kelia gerus tikslus, tačiau pačiam dokumentui trūksta nuoseklumo, mano rinkos dalyviai ir ekspertai. Pasak jų, elektros energijos gamybai skiriama daug dėmesio, tačiau abejonių kelia teiginiai, kad dujų vartojimo mažėjimą energetikos sektoriuje kompensuos pramonė.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad Lietuvos tikslai elektros energijos sektoriuje yra aiškiai išplėtoti, tačiau trūksta įdirbio kitose srityse – dujų, šilumos bei transporto sektoriuose. Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad nors strategijoje aiškiai pasakyta, kad šalis tiki atsinaujinančios energijos perspektyvomis, visgi tikslai nėra pakankamai ambicingi, o dalį jų galima pasiekti nieko papildomai nedarant.

Nori daugiau ambicijos

Energetikos strategijos projekte skelbiama, kad atsinaujinanti energija taps pagrindine visuose sektoriuose: elektros, šilumos, vėsumos ir transporto. Siekiama, kad 2020 metais galutiniame energijos suvartojimo balanse AEI dalis siektų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc. Pasak M.Nagevičiaus, šie tikslai kelia dvejopus jausmus: viena vertus, pripažįstama, kad žalioji energija yra ateitis, kita vertus – iškelti tikslai yra lengvai pasiekiami.

„Lietuvos energijos“ nuotr./Vitalijus Žuta ir Dalius Misiūnas
„Lietuvos energijos“ nuotr./Vitalijus Žuta ir Dalius Misiūnas

„Toks dvejopas jausmas, nes iš principo gerai, kad jie demonstruoja tikėjimą atsinaujinančia energetika, bet blogai, kad visas tas tikėjimas pasireiškia prognozėmis 2050 metams, bet ne konkrečiais ryškiais darbais artimiausiu metu. Kaip save vadinantys žalieji galėtų aktyviau paplanuoti. Nes dabar atsinaujinančios energijos augimo kreivė iki 2030 metų pagal juos yra plokščia ir tik po to pradeda augti“, – BNS sakė M.Nagevičius.

Pasak jo, vertinant šiuo metu įgyvendinamus energetikos projektus, atsinaujinančios energijos rodikliai bus pasiekti be didesnio įdirbio, tad iškelti tikslai „yra saugūs“.

„Pavyzdžiui, šilumos sektoriuje jie numato 50 proc. iš atsinaujinančios 2020 metais. 2015 metais tai buvo 46 proc. 2016 metų statistikoje turbūt jau dabar bus 50 proc., o dar yra Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai, tai jų gal neskaičiuoja?“ – aiškino M.Nagevičius.

Planai, sakyčiau, yra ambicingi ir jie yra turbūt teisingi, – sakė V.Žuta.

Jo vertinimu, taip pat strategijoje trūksta priemonių, kaip bus skatinama atsinaujinanti energija: taršios energijos papildomu apmokestinimu, parama iš ES arba biudžeto ar kitomis priemonėmis.

Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ antrinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta teigia, kad svarbu, jog šalyje bandoma įvardyti, kuria kryptimi judės energetika.

„Aš manyčiau, kad dabar akcentai yra sudėti, kur bandysime eiti ilgalaikėje perspektyvoje, tai yra smagu ir gerai žinoti. Planai, sakyčiau, yra ambicingi ir jie yra turbūt teisingi. Akivaizdžiai ne tik Lietuva, bet ir Skandinavijos šalys, Vakarų Europos šalys eina ta linkme. Manau, žingsnis teisingas“, – BNS teigė V.Žuta.

Visgi, jo nuomone, strategijoje trūksta akcentų, kaip bus siekiama skatinti energetikos sektoriaus plėtrą po 2020 metų, kai šalis gaus mažesnį finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Anot A.Žutos, valstybei būtų naudinga siekti pritraukti privatų kapitalą, užsienio investuotojus, kurie imtųsi įgyvendinti projektus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

Problemos dujų sektoriuje neišryškintos

Energetikos strategijoje dujos įvardijamos kaip pereinamasis kuras, be to, ministerija pripažįsta, kad dujų infrastruktūros išlaikymas Lietuvoje yra santykinai brangus. Tačiau teigiama, kad dujų vartojimas išliks stabilus – šio kuro mažėjimą energetikoje turėtų kompensuoti pramonė. Būtent toks teiginys kelia abejonių BNS kalbintiems ekspertams.

Pasak T.Povilausko, dujų sektoriuje „bandoma pritempti“, kad ilgalaikis vartojimas bus stabilus, nors drauge kalbame apie perėjimą prie atsinaujinančios energijos.

„Galėtų tiesiai pasakyti, kad tos dujos bus „Achemos“ ir „Achema“ didins trąšų gamybą, bet tada bus labai drąsus parašymas“, – teigė M.Nagevičius.

„Reikia užmaskuojant pritempti, kad pramonė ir transportas eliminuos energetikoje dujų sumažėjimą. Šiek tiek dirbtinis pritempimas jaučiasi dujų sektoriuje ir galbūt tiesiog reiktų įdėti skaidrę su planuojamu dujų suvartojimu ilguoju laikotarpiu, kokia yra prognozė, nes ji vis vien yra mažėjanti“, – BNS teigė T.Povilauskas.

Anot M.Nagevičiaus, strategijoje aiškiai neįvardyta, kad Lietuva susidurs su mažėjančiu dujų vartojimu, dėl ko gali brangti infrastruktūros išlaikymas. Pasak jo, kol to nebus padaryta, nebus galima spręsti ir pačios problemos.

„Čia labai sudėtingas klausimas, tu turi įvardyti dujų vartojimo problemą, kad taip ir bus, o ne tai, kad sieksime, jog to nebūtų. Dėl to sprendimai vėl atidedami, dujų vartojimas mažėja, brangsta, o strategija rodo, kad reikia didinti“, – sakė M.Nagevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilutės rajone
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilutės rajone

Be to, pasak jo, ministerijos pateikiami skaičiavimai prieštarauja strategijos teiginiams. Jis teigė, kad jeigu 2050 metais keliamas tikslas – 80 proc. atsinaujinančios energijos galutiniame balanse, tuomet iškastiniam kurui lieka 20 proc. Tačiau, pagal pateikiamus duomenis, iš esmės visą iškastinio kuro dalį užims transporto sektorius, tad vietos dujoms nebelieka.

„Galėtų tiesiai pasakyti, kad tos dujos bus „Achemos“ ir „Achema“ didins trąšų gamybą, bet tada bus labai drąsus parašymas“, – teigė AEI konfederacijos prezidentas.

Strategijoje nurodoma, kad 2050 metais transporto sektoriuje atsinaujinanti energija turėtų sudaryti 50 proc., likusi – iškastinis kuras.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas

Reikės išgryninti investicijų tikslus

T.Povilausko nuomone, strategijoje dar reikės išskirti pagrindinius prioritetus investicijoms, nes, jo nuomone, pagal dabar iškeltus siekius reikėtų milžiniškų investicijų. Kita vertus, pasak jo, strategija rodo, kad energetikos sektorius ir toliau stimuliuos ekonomiką – ypač statybų sektorių.

„Ką matau, kad energetikos sektorius vėl bus didelis investuotojas, daug skolinsis, bus daug darbų ir nusimato nemažai užsakymų statybų sektoriui. Gali būti, kad visi nori daug investuoti, bet reiktų beprotiškai daug pinigų visoms investicijoms, tad, manau, kad bus grįžta prie to, kad bus skirta tam, kam labiausiai reikia: sinchronizacijai plius atsinaujinančių energetikos išteklių skatinimas, tai dvi logiškos ir privalomos remti priemonės“, – teigė T.Povilauskas.

Gerai, kad neprisirišama prie dabartinės kainos ir nesakoma, kad bus siekiama, jog ji nekiltų, – sakė T.Povilauskas.

Analitiko nuomone, strategijoje yra daug tikslų, kurie pareikalaus didelių investicijų. Pavyzdžiui, siekis, kad vietoj šiuo metu esančių 300 gaminančių vartotojų 2030 metais atsirastų 500 tūkst. Pasak jo, tai reikalaus tiek didžiulių privačių investicijų, tiek ir valstybės paramos, todėl, nors tikslas ir geras, reikės rinktis tarp pačių svarbiausių darbų, kuriems bus skiriamas prioritetas. Jo vertinimu, greičiausiai investicijos bus nukreiptos į Baltijos šalių elektros sinchronizavimą su Vakarų Europa bei atsinaujinančios energijos investicijas.

T.Povilauskas atkreipė dėmesį, kad didėjant investicijoms gali augti ir energijos kainos vartotojams. Tačiau, anot jo, ministerija iškėlė teisingą tikslą, kad kainos nebūtų didesnės nei kaimyninėse valstybėse.

„Gerai, kad neprisirišama prie dabartinės kainos ir nesakoma, kad bus siekiama, jog ji nekiltų. Jeigu aplinkinėse valstybėse taip pat bus daug investuojama, kainos natūraliai kils“, – sakė jis.

Mažai dėmesio kitoms sritims

BNS kalbinti ekspertai teigė, kad strategijoje labiausiai išplėtotas elektros gamybos sektorius, jis aiškiausiai pagrindžiamas, o kitiems sektoriams dėmesio skiriama gerokai mažiau – ypač šilumos ir transporto sritims.

„Transporto sektoriuje trūksta užbaigtumo, nes elektromobiliai ir kitus AEI naudojantys automobiliai, jų infrastruktūros kūrimas yra karšta tema, o čia vienas punktas, kad skatinsime, jokių tikslų, skaičių. Manau, kad tai turėtų būti tiksliau įvardijama. Labai aišku, kad elektros sektorius yra tai, į ką fokusuojamasi ir kur daugiausia analizės padaryta šioje strategijoje“, – teigė T.Povilauskas.

„Fortum Heat Lietuvos“ vadovas V.Žuta teigia, jog tikisi, kad bus galima pateikti pastabas dėl šilumos sektoriaus, tačiau, anot jo, įvardyta viena svarbi problema – per daug sudėtingas reguliavimas.

„Pagaliau yra įvardyta viena problemėlė šilumos ūkyje, kad reguliavimas yra perteklinis ir jau kelia problemas – yra per sudėtingas reguliavimas“, – tikino V.Žuta.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia tikintis, kad Vyriausybė strategiją suderins ir patvirtins rugpjūtį, kad Seimas galėtų ją priimti rudens sesijoje.

Lietuva paskutinį kartą energetikos strategiją patvirtino 2012 metais. Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis pernai patvirtino strategijos gaires, tačiau galutinės strategijos nepateikė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką