„Reiškiame didelį susirūpinimą dėl Turkijos paskelbtų ketinimų vykdyti gręžimo veiklą išskirtinėje Kipro ekonominėje zonoje“, – Nikosijos žurnalistams sakė M.Barnier.
„Skubiai raginame Turkiją atsitraukti ir gerbti Kipro suverenias teises <...> ir susilaikyti nuo tokių neteisėtų veiksmų“, – pridūrė jis.
Aukšto rango ES pareigūnas taip pat įspėjo dėl padarinių, jei Ankara neatsisakys savo ketinimų, sakydamas, kad Europos Sąjunga „atitinkamai atsakys, visiškai solidarizuodamasi su Kipru“.
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis pavadino Turkijos planus vykdyti gręžimo darbus Kipro vandenyse „nauja invazija“ ir kreipėsi dėl paramos į kitus Europos Sąjungos lyderius.
Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Egiptas taip pat pasisakė prieš Turkijos brovimąsi į salos išskirtinę ekonominę zoną.
„Turkijos veiksmai, kurie destabilizuoja rytinį Viduržemio jūros regioną, sulaukė didelio tarptautinės bendruomenės pasmerkimo“, – po derybų su M.Barnier pareiškė Kipro užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis.
N.Kristodulidis pridūrė, kad M.Barnier gerai supranta, jog ES privalo „reaguoti bendrai ir ryžtingai“, kad neleistų Turkijai pažeisti bloko narės suverenių teisių.
Turkija teigia, kad jos veiksmai atitinka tarptautinę teisę ir kad gręžimo darbai vykdomi kontinentiniame šelfe, tačiau nepripažįsta Kipro kaip suverenios ar ES valstybės narės.
Kipras spartina dujų gavybą iš atviroje jūroje esančių telkinių ir pasirašė susitarimus su energetikos milžinėmis „Eni“, „Total“ ir „ExxonMobil“ dėl žvalgomųjų gręžinių.
Vasario mėnesį JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ aptiko didžiausią gamtinių dujų telkinį prie Kipro krantų.
„Pasaulinės svarbos atradimu“ vadinamas telkinys yra vienas iš didžiausių atrastų pastaraisiais metais; apskaičiuota, kad jame gali būti 141,5–226,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Ankara teigia, kad išteklių žvalgyba atima galimybę Kipro turkų mažumai naudotis gamtos turtais.
2018 metų vasario mėnesį Italijos bendrovės „Eni“ gręžimo laivas nutraukė dujų žvalgybą, kai jį užblokavo Turkijos karo laivai.
Turkija yra užėmusi šiaurinį Kipro trečdalį nuo įsiveržimo 1974 metais, įvykdyto kaip atsakas į Graikijos karinės chuntos bandymą prijungti salą prie Graikijos.
Atsiskyrusi šiaurinė salos dalis paskelbė nepriklausomybę 1983 metais, tačiau ją pripažino tik Ankara.
