Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 25d. 08:58

ES tampa žalia: saulės elektrinės verslui ir viešajam sektoriui gali tapti bilietu į finansavimą

Moduliai stogas
Elektrum Lietuva nuotr. / Moduliai stogas
Europos Sąjungos (ES) pasirinktas judėjimas Žaliuoju kursu iki tampant klimatui neutraliu žemynu iš politinės deklaracijos gali tapti praktiniu galvosūkiu, kaip prie to prisitaikyti asmeniškai. Ne tik aktyviai veikiantys verslai, generuojantys dideles anglies dvideginio (CO2) emisijas, bet ir viešasis sektorius turės būti kur kas labiau žalias nei iki šiol. Ir tam užtenka vienos priežasties – finansų srautai tekės paskui žaliąsias investicijas.

Jau pernai kelios dešimtys stambių Europoje veikiančių rizikos kapitalo bendrovių paskelbė apie iniciatyvą dirbti tik su tais verslais, kurie siekia tvaraus augimo. Atitinkamai finansavimo siekiančios įmonės taip skatinamos imtis veiksmų klimato krizės klausimu ir taipogi artėti prie siekio tapti neutraliomis CO2 klausimu.

„Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas sako, kad pagal ES teisinį reguliavimą sumažinti CO2 emisijas ir atitikti taksonomijos reikalavimus galima renkantis energijos savybių sertifikatus (angl. Energy Attribute Certificates (EACs), žaliuosius tarifus, galios įsigijimo sutartis (angl. Power Purchase Agreements (PPAs) arba tiesiogines investicijas.

Elektrum Lietuva nuotr./Artūras Zatulinas
Elektrum Lietuva nuotr./Artūras Zatulinas

„Pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias būdas įrodyti, kad naudojama žalioji elektra, yra investuoti į jos gamybos šaltinį. Tą Lietuvoje sėkmingai daro ne tik verslas, bet ir gyventojai. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas gali būti nuosava saulės jėgainė – šalia pastato ar ant stogo, kaip ir jos dalis nutolusiuose saulės parkuose, į kurių pajėgumus šalyje investuojama išties sparčiai“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros IRENA (International Renewable Energy Agency) duomenimis, tiesioginių investicijų rinkos metinė apimtis viršija 170 TWh, arba apie 2,5 proc. visos metinės atsinaujinančios energijos gamybos.

Pasak A. Zatulino, problematiškiausi CO2 klausimu yra energetikos, miškininkystės, gamybos bei transporto sektoriai, bet nusitaikyta ir į pastatus – jų energetinio efektyvumo didinimą, renovavimą.

„Nors naujuoju reguliavimu ES iš esmės yra nusitaikyta į dideles įmones, net ir mažosios skatinamos judėti ta pačia kryptimi ir paaiškinti partneriams, investuotojams, visuomenei, ar jos pasirengę savo veikla siekti tvarumo bei neutralumo klimatui tikslų“, – pastebi A.Zatulinas.

Vis dėlto, net ir prievolės atitikti ES taksonomijos reguliavimą neturinčių veiklų atstovai negalės likti nuošalyje.

Europos Komisijos (EK) išaiškinimuose nurodoma, kad, pavyzdžiui, ligoninės galėtų kai kurias savo investicijas paversti žaliomis: nusipirkti ir susimontuoti saulės baterijas, energetiškai efektyvią šildymo sistemą arba susidėti energiją taupančius langus, kuriuos gamina taksonomijos kriterijus atitinkantys gamintojai.

Lietuvoje sparčiai plečiantis saulės gaminamos elektros pajėgumams, užsitikrinti žaliosios elektros gamybos šaltinius yra nesudėtinga.

„Vargu, ar rastume kitą tokį universalų ir individualiems poreikiams pritaikomą sprendimą, kaip saulės moduliai. Jie tinka ir ant kotedžo stogo, ir šalia didelės gamybos bendrovės. Net daugiabučių gyventojai gali įsigyti dalį nutolusiame saulės parke, įrengtame ten, kur saulės apšvitos gaunama daugiausiai, tokius sprendimus mielai renkasi ir verslo įmonės, ir nacionaliniai parkai. Mes vieninteliai rinkoje saulės parko dalį esame pasiruošę atpirkti, jei klientui pasikeistų aplinkybės ir jis taptų nereikalingas. Tai, kad naudojame tikrai labai kokybišką, patikimų gamintojų tiekiamą įrangą, mums leidžia net ir po tam tikro saulės parko eksploatavimo laikotarpio būti tikriems, kad ne mažiau sklandžiai bei efektyviai jis mums dirbs ir toliau“, – pabrėžia bendrovės atstovas.

Elektrum Lietuva nuotr./ES tampa žalia: saulės elektrinės verslui ir viešajam sektoriui gali tapti bilietu į finansavimą
Elektrum Lietuva nuotr./ES tampa žalia: saulės elektrinės verslui ir viešajam sektoriui gali tapti bilietu į finansavimą

EK praėjusių metų liepą patvirtino priemonių rinkinį, vadinamą ES Taksonomija, kurio tikslas – nukreipti lėšas į tvarias veiklas, padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į ekologiškus ir tvarius projektus.

Tai reiškia, kad verslas bus klasifikuojamas pagal kriterijus, nurodančius, kaip bendrovės geba įgyvendinti ES žaliuosius tikslus, o verslui ir valdžios atstovams-sprendimų priėmėjams identifikuoti ekonomines veiklas, kurios yra iš tiesų tvarios aplinkosaugos aspektu, didinti tokių veiklų žinomumą, atitinkamai ir finansų srautus nukreipti tik į tvarias veiklas.

„Saulės jėgainių parkų plėtra taksonomijoje priskiriama prie mažų emisijų veiklų, saulės modulių gamyba traktuojama kaip įgalinanti, nes nors prisideda prie aplinkai pavojingų emisijų, taip pat padeda skatinti ir klimato neutralumą, todėl taksonomijos kriterijus siekiantiems atitikti verslams jau reikėtų galvoti apie, kokią elektrą jie naudoja ir ar juda su ES tikslais suderinama kryptimi“, – teigia A.Zatulinas.

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvoje bendrovė dirba su daugiau kaip 10 tūkst. verslo ir viešojo sektoriaus klientų, operuoja pilnai parduotą 1,5 MW saulės parką pajūryje bei vysto naujus saulės parkų projektus, kurių bendra galia viršys 20 MW. Tai ir kiti bendrovės vystomi projektai taps reikšmingais lokalios žaliosios elektros gamybos šaltiniais

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką