Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 23d. 18:01

„Žaliojo kurso“ link, arba Kodėl persėsime keliauti į traukinius

Klimato kaita Žalias
123RF.com nuotr. / Klimato kaita

„Esame ant pokyčių slenksčio“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, antradienį dalyvavęs diskusijoje apie tai, kaip Lietuvai sustabdyti klimato kaitos pasekmes. Europos Sąjunga (ES) šiuo metu yra įsipareigojusi iki 2050 m. sukurti klimatui neutralios ekonomikos modelį, o iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40 procentų.

Artimiausiame dešimtmetyje Lietuvai tenka įsipareigojimas iki 2030 metų CO2 kiekį sumažinti 9 procentais tuose sektoriuose, kur neprekiaujama apyvartiniais taršos leidimais.

Apie tai, kaip to pasiekti, antradienį kalbėta Vilniuje vykusioje ekonomikos konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą

Investuoti teisingai ar didinti mokesčius

Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė sakė, kad Lietuvai siekti klimato tikslų bus labai sudėtinga, nes žvelgiant į pastarųjų kelių dešimtmečių tendencijas, šalis nepadarė didelės pažangos mažinant emisijas.

Tai yra iš tiesų rimtos ambicijos, kurios neišvengiamai paveiks ir Lietuvą.

Anot jos, Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta maždaug tiek pat, kaip stodama į ES 2004 metais.

„Pagrindinė to priežastis – labai išaugusios emisijos transporto sektoriuje“, – sakė ekonomistė. Anot jos, transporto sektorius išmeta maždaug 50 proc. daugiau CO2 nei 2004 metais.

Pasak L.Galdikienės, tai susiję su išaugusiu automobilių naudojimu, senu autoparku, sparčia krovininio transporto plėtra.

„Todėl tikėtina, kad šis sektorius bus tas, į kurį reikės kreipti nemažai dėmesio, kadangi likusioje ekonomikoje emisijos sumažėjo maždaug 20 procentų“, – kalbėjo ekspertė.

Ji tvirtino, kad pokyčiams įgyvendinti skirtų lėšų tikriausiai netrūks, nes postpandeminė ekonominė situacija yra palanki investavimui – didelius paramos kovai su klimato kaita projektus yra paskelbusi ir šalies Vyriausybė, ir Europos Sąjunga.

Vis dėlto L.Galdikienė pabrėžia, kad „velnias slypi detalėse“: didžiausias iššūkis Lietuvai pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos yra efektyvus lėšų panaudojimas ir investavimas ten, kur jos galėtų pasiekti geriausius rezultatus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą

Specialistė sakė, kad jeigu viešojo sektoriaus investicijomis nebus pasiekta norimų rezultatų, Lietuvai gali tekti rinktis sunkesnį kelią – didesnį taršos apmokestinimą.

Papildomų iššūkių Lietuvai gali kilti Europos Sąjungai nusprendus klimato tikslų siekti ambicingiau – Europos Komisija siūlo iki 2030 metų CO2 kiekį sumažinti 55 proc., lyginant su dabartiniais 40-imt.

„Tai yra iš tiesų rimtos ambicijos, kurios neišvengiamai paveiks ir Lietuvą“, – sakė L.Galdikienė.

Persėsime į traukinius?

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigia, kad prognozuoti šios transporto rūšies tendencijas toli į ateitį sunku, tačiau akivaizdu, jog „esame ant pokyčių slenksčio“.

Anot jo, Europoje geležinkelių tinklas siekia apie 217 tūkst. kilometrų ir tai teiks išnaudoti kovojant su klimato kaita, juolab kad skaičiuojant pagal išmetamą CO2 vienam keleiviui traukiniai yra „žaliausia“ transporto priemonė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai

Pasak M.Bartuškos, žmonės į geležinkelius persės natūraliai dėl besikeičiančios mobilumo sąvokos.

„Žmogui automobilis tampa ne turtu, o įsipareigojimu, žmogui vis labiau svarbus ne kelionės laikas, o tai, kaip praleidžiamas tas laikas“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

„(Kelionė traukiniu) yra galimybė investuoti, tą laiką praleisti tikslingai. Galiausiai, žmonėms tampa vis svarbiau, kokiu transportu keliaujame, kokį žaliąjį pėdsaką paliekame“, – pridūrė jis.

M.Bartuška sakė, kad šiandien įmonių grupė perka elektrą tik pagamintą naudojant atsinaujinančius šaltinius, be to, jis dar kartą pristatė planus elektrifikuoti daugiausiai Lietuvoje naudojamą ruožą Vilnius–Klaipėda.

Lietuvoje šiuo metu elektrifikuota apie 7 proc. geležinkelio linijų, o elektrifikavus Vilnius–Klaipėda ruožą šis rodiklis pasieks apie 35 proc., tvirtina geležinkelių vadovas.

Vilnius–Klaipėda koridoriaus elektrifikavimo projektą planuojama baigti 2023 metais. Įmonės skaičiavimais, tai leis sumažinti CO2 išmetimą 150 tūkst. tonų per metus, ekonominė projekto nauda sieks 500 mln. eurų, ekologinė nauda – 700 mln. eurų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą

Anot M.Bartuškos, keliones traukiniais skatins ir Baltijos šalių europinės vėžės projektas „Rail Baltica“. Šiuo geležinkeliu iš Vilniaus Varšuvą bus galima pasiekti per 4 valandas, Rygą per 2 valandas, o Taliną – mažiau nei per tris valandas.

Pasak jo, mažinti taršą padėtų ir krovinių nukreipimas iš sunkvežimių į traukinius.

Šiuo metu geležinkeliais vežama apie 17 proc. Europos krovinių. ES siekia 2030 metais šį rodiklį padidinti iki 30 proc., o 2050 metais – iki 50 procentų.

„Geležinkeliai turi šviesią ateitį. Kažkada istoriškai geležinkelis statytas kariniais tikslais, tačiau šiandien turime globalų iššūkį – klimato kaitą – ir čia galime suvaidinti strateginį vaidmenį atliepiant aplinkosaugos tikslus“, – sakė M.Bartuška.

Ko pasiekė SBA?

Pranešimą konferencijoje skaitė ir koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius, pristatęs šios įmonių grupės priemones mažinti klimato kaitos padarinius.

„Nebus jokio verslo, jeigu mūsų planeta bus nebegyva“, – sakė E.Valentinavičius.

Pasak jo, SBA valdomose baldų sektoriaus įmonėse siekiama naudoti tik ekologiškas žaliavas ir tik žalią energiją.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Davosas, diskusija apie klimato kaitą

„Visi medienos produktai pas mus ateina su sertifikatu, (...) kuris užtikrina, kad žaliava yra gauta iš tvarios miškininkystės principais besivadovaujančių įmonių“, – pasakojo vienas koncerno vadovų.

Jis tvirtino, kad minėtose įmonėse 60 iš 80 naudojamų vidaus transporto priemonių yra elektrinės, o šiemet likusios taip pat bus pakeistos į neišmetančias CO2.

„Dėl to sumažinome 60 proc. išmetamo CO2 vienam gaminio vienetui“, – atskleidė E.Valentinavičius.

SBA viceprezidentas taip pat pasakojo, kad nors tekstilės pramonė yra viena labiausiai teršiančių, koncerno valdomame „Utenos trikotaže“ siekta minimizuoti į vandenį patenkančias pavojingas medžiagas ir sunkiuosius metalus.

„Tas pavyko ir dėl to gavome tarptautinį „Detox“ sertifikatą ir dabar niekas nepatenka į nutekamuosius vandenis iš „Utenos trikotažo“ cechų. Visą vandenį, kuris po proceso išvalomas, galima gerti“, – sakė E.Valentinavičius.

Jis pasakojo, kad vykdydamas programą „Zero waste“ Lietuvos trikotažas sunaudoja viską, kas lieka nuo masinės gamybos, unikaliems drabužiams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:21
01:42
43:18

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką