„Rusijai šis naujas konfliktas yra daugeliu aspektų palankus. Kuomet Hormūzo sąsiauris yra užsmauktas ir dėl to nuo rinkų atribota penktadalis naftos, natūralu, kad paklausa rusiškai naftai išauga“, – 15min kalbėjo „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad Maskva į konfliktą prieš Iraną reagavo itin operatyviai – skubėjo krauti naftą į tanklaivius, siekdama pasinaudoti sparčiai kylančiomis kainomis ir palankesnėmis prekybos sąlygomis.
Vis dėlto, anot ekonomistės, iki šių metų vasario mėnesio antros pusės, kuomet įsiplieskė naujoji politinė eskalacija, Rusijai buvo itin riesta.
„Rusijos fiskalinė situacija buvo itin sudėtinga, nes buvo skelbta, kad Rusijos federalinis biudžetas vien sausį fiksavo 1,7 trilijono rublių deficitą ir tai buvo beveik pusę visų metų tikslo. Pagrindinės šio rezultato priežastys buvo perpus sumažėjusios naftos ir dujų pajamos eksporto.
Tad vienareikšmiškai Artimųjų Rytų konfliktas ir Persijos įlankos energetikos nešėjų eksporto absoliutus apribojimas radikaliai keičia Rusijos situaciją ir atitinkamai pajamos iš dujų ir naftos labai reikšmingai atsities, o gauti pinigai atitinkamai finansuos Rusijos karo mašiną“, – sakė ji.
„Bloomberg“ taip pat pabrėžia vadinamąjį „dvigubo laimėjimo“ efektą: Rusija uždirba tiek iš kylančių pasaulinių kainų, tiek iš palengvintų prekybos sąlygų, leidžiančių pirkėjams lengviau įsigyti jos naftą.
JAV sušvelnino kai kurias sankcijas, įvestas dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, o tai sukėlė Vakarų sąjungininkių pasipriešinimą, nes, pasak jų, tas karas finansuojamas iš pajamų, gautų už Maskvos parduodamą naftą.
