Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pavedė Vyriausybei apsispręsti, ar kitais metais skirti papildomų lėšų bylinėjimuisi. Prašymui jau yra pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas.
„Ten, kur yra valstybinės svarbos projektai, kur reikalauja lėšų tam, kad pasiektų gerų ekonominių rezultatų ateityje, būtina skirti ir nekvestionuojame tokių dalykų – tai visos valstybės reikalai“, – BNS trečiadienį sakė BFK vadovas Bronius Bradauskas.
„Gal pavyks susitarti, byla bus baigta ir nebereiks tų milijonų“, – vėliau posėdyje teigė B.Bradauskas.
Energetikos ministerija rašte Seimo Ekonomikos komitetui nurodė, kad papildomų 8 mln. litų kitąmet reikia, siekiant tinkamai atstovauti Lietuvos interesams arbitražuose. Ministerijos teigimu, tai yra preliminarūs skaičiavimai ir galutinė suma priklausys nuo tolesnių procedūrų ir paslaugų poreikių.
Gal pavyks susitarti, byla bus baigta ir nebereiks tų milijonų, – svarstė Bronius Bradauskas
„Preliminari lėšų, reikalingų apmokėti teisines paslaugas ir padengti arbitražų procesines išlaidas 2014 metais, suma išaiškėjo atlikus kai kuriuos procesinius veiksmus bei gavus informaciją iš ekspertų ir arbitražų tribunolų, todėl Energetikos ministerija, planuodama savo 2014 metų biudžetą, negalėjo numatyti šių išlaidų“, – rašoma rašte.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu procesas yra įpusėjęs – šalys iki lapkričio vidurio turi pateikti galutinius įrodymus ir argumentus, Lietuva, be kita ko, pateiks patikslintus ieškinio sumos skaičiavimus – ji, neoficialiomis žiniomis, siekia beveik 5 mlrd. litų. Teismo posėdis turėtų įvykti 2015 metų sausį, iš karto po to arbitrai rašys sprendimą.
Energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė BNS nekomentavo arbitražo eigos. Tačiau ministerijos rašte Seimo Ekonomikos komitetui rašoma, kad šiuo metu byla nagrinėjama, rengiami papildomi paaiškinimai arbitražui, atliekamos ekspertizės ir arbitražui pateiktas visas ieškinys.
UNCITRAL arbitraže prie Jungtinių Tautų organizacijos taip pat nagrinėjamas „Gazprom“ ieškinys dėl tariamų Lietuvos įsipareigojimų – „Gazprom“ teigia, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, įgyvendindama „Lietuvos dujų“ veiklos atskyrimą pagal Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus. Pasak Energetikos ministerijos, jau nustatytos šio arbitražo sąlygos – dėl jo vietos, kalbos, tribunolo sudėties, taisyklių, kitų organizacinių klausimų, Lietuva pateikė visą atsiliepimą į „Gazprom“ ieškinį.
„Arbitražiniai ginčai yra kompleksiniai ir sudėtingi, turintys strateginę reikšmę sprendžiant įvairius derybinius ekonominius klausimus, įtraukiantys daugelio asmenų interesus ir sudėtingus teisinius santykius, apimantys tarptautinę, nacionalinę, Europos Sąjungos teisę ir jų santykį, reikalaujantys daug kvalifikacijos ir patirties tarptautiniuose ginčuose ir specifiniuose ES ir energetikos teisės aspektuose. Bylų baigtis turės neabejotiną svarbą viešajam interesui ir valstybės ekonomikai“, – rašoma Energetikos ministerijos rašte Seimui.
Ministerija teigia, kad jai pataria aukštos kvalifikacijos ekspertai, turintys specialių teisinių žinių ir patirties, sprendžiant arbitražų ir investicinius ginčus, taip pat taikant UNCITRAL ir SCC arbitražų taisykles.
Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman&Sterling“. Energetikos ministerija su „Shearman&Sterling“ pernai rudenį pasirašė dvi trejų metų trukmės sutartis, kurių bendra preliminari vertė buvo 2,8 mln. litų.
Dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže. „Gazprom“ spaudė Lietuvą jo atsisakyti.
Neoficialiomis BNS žiniomis, Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ taip pat atstovauja advokatų kontoros „Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“ – šias agentūras pasisamdė „Shearman&Sterling“.
Lietuva siekia įrodyti, kad šalis už neteisingą kainą tiektas rusiškas dujas per 8 metus permokėjo iki 5 mlrd. litų – siekiama, kad arbitražas nustatytų nuostolių, susidariusių dėl dujų kainos formulės keitimo, atlyginimą vartotojams.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“.
Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže. „Gazprom“ spaudė Lietuvą jo atsisakyti.
