L.Baužys: darbai įsibėgėja
Nors IAE pastatai dar smarkiai nepasikeitė, jau išardyta 44 proc. jėgainės įrangos. Planuojama, kad darbai toliau vyks pagal grafiką.
Per pastaruosius metus radioaktyviųjų atliekų apdorojimo tempai išaugo 88 proc. – dabar per metus perdirbama apie 8 tūkst. tonų. Tuo pačiu reikšmingai sumažėjo ir sąnaudos: jei 2021 m. tonos apdorojimas kainavo 9 tūkst. eurų, tai 2024 m. – 5 tūkst. eurų.
„Apie vėluojančius IAE išmontavimo darbus jau reikia pamiršti. Priešingai – išmontavimo darbai vyksta laiku, kasmet daugiau tvarkome istorinių radioaktyviųjų atliekų, lenkiame statinių griovimo grafiką ir pusmečiu anksčiau pradėjome svarbaus naujo paviršinio atliekyno statybas.
Įmonės veiklos pažanga ir efektyvumas šiemet vykusiame derybų periode su Europos Komisija dėl naujo finansavimo laikotarpio 2028-2034 metams buvo lemiami argumentai gauti pritarimą reikiamam biudžetui, kuris turėtų būti 23 proc. didesnis nei dabar – 678 mln. Eur. Tęsdami darbus įsipareigojame ir naujai keliamiems tikslams bei pokyčiams, kad būtume dar efektyvesni“, – sakė IAE vadovas Linas Baužys.
Pasak L.Baužio, Ignalinos atominės elektrinės finansiniai rėmėjai tikisi, kad esami žmogiškieji ištekliai bus naudojami efektyviau, o vis daugiau darbų bus patikima išorės partneriams. Tam planuojama aktyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir bendradarbiauti su rangovais iš Lietuvos ir užsienio. Šiuo metu įmonė kasmet paslaugų ir prekių įsigija už maždaug 70 mln. eurų, o ši suma ateityje turėtų augti.
„Spartinant išmontavimo darbus nuspręsta abu reaktorius išmontuoti lygiagrečiai vienu metu, pasitelkiant daugiau pajėgumų, o ne vieną po kito. Taip pat bus ankstinami megaprojekto pabaigoje numatyti darbai, t.y. anksčiau išmontuojami ar griaunami įrenginiai ir statiniai, kurie dar tarnauja išmontavimui, bet jų išlaikymas nėra efektyvus.
Vienas tokių pavyzdžių – garsieji jėgainės kaminai, kurie ir toliau tarnauja kaip ventiliacijos vamzdžiai, bet tokie ventiliacijos pajėgumai jau nėra reikalingi, yra ekonomiškai nenaudingi, todėl ieškosim kitų optimalių sprendimų“, – pasakojo įmonės vadovas.
Ignalinos atominė elektrinė planuoja ventiliacijos vamzdžių ardymo darbus pradėti 2034 metais, o visos buvusios jėgainės teritorijos sutvarkymas turėtų būti baigtas iki 2050-ųjų.
Darbas nesibaigs ir po uždarymo
Vis dėlto įmonės veikla nesibaigs dar ilgai – ji gali tęstis iki pat 2100 metų. Per šį laiką reikės perkelti atliekas iš laikinų saugyklų į galutinio saugojimo atliekynus, užtikrinti jų eksploataciją ir nuolatinę priežiūrą, kol jose laikomos radioaktyviosios atliekos taps saugios ir neberadioaktyvios. Pavyzdžiui, vieno šiuo metu veikiančio labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyno priežiūra net po jo uždarymo truks dar apie šimtą metų.
Pasak L.Baužio, artimiausiu metu Ignalinos atominės elektrinės laukia vienas sudėtingiausių ir svarbiausių etapų. Šiuo metu jau pradėti darbai reaktorių zonose R1 ir R2, siekiant paruošti prieigą prie sudėtingiausios R3 zonos, kurioje yra reaktoriaus šerdys.
Jų išmontavimas numatytas 2031 metais. Iki tol reikės pašalinti ir būgnų separatorius, o iki 2035-ųjų pastatyti naują grafito atliekų saugyklą. Be to, šiemet jau pradėta naujo paviršinio atliekyno, skirto mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms atliekoms, statyba. Ją planuojama užbaigti iki 2028 metų pabaigos.
A.Nemunaitis: „IAE uždarymas tapo aukso kasykla konsultantams ir rangovams“
15min primena, kad Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis socialiniame tinkle „Facebook“ kritikavo ilgai besitęsiančius Ignalinos AE uždarymo darbus. Pasak jo, darbų eiga virto brangiu „procesu dėl proceso“, kurio realumas nebesuprantamas.
Audito komiteto posėdyje jis išgirdo, kad tik IAE eksploatacijos nutraukimo kaštai sieks apie 4 mlrd. eurų.
„Europos Sąjunga šiam tikslui jau yra skyrusi 2,1 mlrd. eurų, šiuo metu su Europos Komisija deramasi dėl dar 680 mln. eurų skyrimo. Likusi suma bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis.
Komiteto posėdyje taip pat paaiškėjo, kad kitam jėgainės uždarymo etapui, t. y. giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui (statybos darbai planuojami 2050–2070 m.), pagal 2024 m. atliktus ekspertų skaičiavimus, reikės dar apie 7,1 mlrd. eurų (be PVM), nevertinant infliacijos bei papildomų kaštų.
Visa ši suma, tikėtina, bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis. Dabar dar planuojama skirti 521 milijoną eurų vien tik giluminio atliekyno vietos paieškai ir tyrimams“, – sumas vardijo A.Nemunaitis.
Pasak jo, uždarymas tapo aukso kasykla konsultantams ir rangovams, kurie suinteresuoti, kad procesas tęstųsi kuo ilgiau. „Kuo ilgiau uždarinėji – tuo daugiau galima gauti finansavimo“, – taip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
