Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV Kongrese – J.Shimkaus raginimas spausti Baltarusiją dėl Astravo AE

Pirmasis Astravo AE reaktorius pasipuošė apsaugine „kepure“
BelAEC paskyros feisbuke nuotr. / Astravo AE
Šaltinis: BNS
0
A A

Jungtinių Valstijų kongresmenas respublikonas Johnas Shimkus, kreipdamasis į JAV įstatymų leidėjus, paragino spausti Baltarusiją, jog ši įsileistų tarptautinius stebėtojus į statomą Astravo atominę elektrinę.

Lietuvių kilmės Atstovų rūmų narys antradienį Kongrese kalboje pabrėžė, kad Lietuvos susirūpinimas dėl jėgainės saugumo yra pagrįstas.

„Galiu patikinti, kad Jungtinių Valstijų žmonės neturi geresnių draugų, nei Lietuvos gyventojai. Lietuviai turi teisę ir pareigą užtikrinti savo ir savo vaikų aplinkos saugumą. Iš jų neturėtų būti tikimasi, kad jie sutiks su neadekvačia arba klaidinančią informacija apie rimtą, aplinkai jautrų projektą savo pasienyje“, – savo kalboje sakė J.Shimkus. Jo kalbą BNS perdavė Lietuvos diplomatai.

Kongresmenas teigė besitikintis, kad Baltarusija įsileis tarptautinius ekspertus ir leis užtikrinti jėgainės saugumą.

„Negaliu kaltinti Lietuvos žmonių dėl jų susirūpinimo Astravo atominės elektrinės atžvilgiu. Aš irgi esu susirūpinęs. Tikiuosi, kad Baltarusija nuramins jų baimes, įsileisdama tarptautinius ekspertus ir atstovus. Baltarusija taip pat turėtų laikytis Tarptautinės atominės energetikos agentūros rekomendacijų dėl jėgainės dizaino, statybos ir veikimo saugos“, – sakė jis.

Jis savo kalboje atkreipė dėmesį, kad Astravo AE pernai įvyko keturi incidentai, iš kurių vienas – nukritęs reaktoriaus korpusas. Jis taip pat teigė, kad valstybės, pirmą kartą statančios branduolinę jėgainę, turi vadovautis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) metodika, tačiau Baltarusija praleido keturis iš šešių patikrinimų.

„Pastatyti branduolinę jėgainę yra sunku, ypač, kai tai yra pirmoji valstybės jėgainė. Štai kodėl TATENA rekomenduoja šešių žingsnių peržiūros procesą, skirtą užkirsti kelią tokioms nelaimėms kaip Černobylyje arba naujesnį Fukušimoje, Japonijoje. Tačiau Baltarusija nusprendė praleisti keturis iš šešių žingsnių, įskaitant ir ypač svarbius žingsnius, ignoruojant Lietuvos žmones ir žemę“, – sakė politikas.

Pasak kongresmeno, pagrindinis Astravo AE tikslas yra didinti Rusijos įtaką Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.

„Yra realus susirūpinimas, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra didinti Rusijos įtaką ir galią, ypač Europos Sąjungos energetikos sektoriuje. Baltarusijos prezidentas sakė, kad Astravo jėgainė ir kita Rusijos elektrinė yra „ašaka Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių gerklėje“, – savo kalboje teigė J.Shimkus.

Be to, jis pridūrė, kad jėgainė grįsta geopolitine, ne ekonomine logika: „Užuot grįsta didžiausia ekonomine nauda, atrodo, kad jėgainė grįsta geopolitine logika – ir Rusijai, ne Baltarusijai“.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę stato pažeisdama saugumo reikalavimus, taip pat nerimaujama, kad jėgainė gali apsunkinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.

Anot Lietuvos pareigūnų, susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.

Vyriausybė yra raginusi ES institucijas ir kitas šalis visos ES mastu blokuoti elektrą iš jėgainės, tačiau ši idėja paramos nesulaukė. Atskirų regiono šalių pozicijos skiriasi – Lenkija neseniai pranešė nepirksianti Astravo AE, Estija taip pat reiškia paramą Lietuvai, tuo metu Latvija apsiriboja raginimais užtikrinti elektrinės saugumą.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Baltarusija teigia, kad jėgainė statoma laikantis laikantis saugumo reikalavimų.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų veikti 2019-aisiais, o toks pat antrasis reaktorius – 2020 metais. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką