Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 13d. 08:30

Jūratė Cvilikienė: ar augančios šildymo kainos pristabdys vartojimo pasiutpolkę?

Jūrate Cvilikienė
„Swedbank“ nuotr. / Jūrate Cvilikienė
Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai?

Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius. Pandemijos neapibrėžtumas paskatino namų ūkius taupyti, baiminantis, kad pajamos gali sumažėti arba, netekus darbo, iš viso nutrūkti. Vėliau atslūgus nežinomybei gyventojai grįžo prie įprasto vartojimo ir net jį didino, nes per karantiną buvo sukaupta nemažai santaupų, taip pat augo darbuotojų atlyginimai.

Šis ruduo vėl kelia įvairių klausimų. Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, nors infliacija auga, energijos išteklių kainos išlieka aukštos, o įvairūs veiksniai gali lemti tolesnį jų kilimą bent iki šių metų pabaigos. Ženklų, kad gyventojai stabdytų vartojimą ar aktyviau investuotų santaupas, taip pat nėra daug.

Kainų šuolis daugeliui bus pakeliamas

Kaip atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas būtinųjų namų ūkių išlaidų tyrimas, vidutinis namų ūkis šalies sostinėje disponuoja maždaug 2,2 tūkst. eurų siekiančia suma per mėnesį. Tuo metu išlaidos senos statybos dviejų kambarių būsto išlaikymui per mėnesį sudaro vidutiniškai 124 eurus – mažiausiai Baltijos šalyse. Rygos ir Talino gyventojai tam nurodo išleidžiantys, atitinkamai, 180 ir 173 eurus per mėnesį.

Skaičiuojama, kad išlaidos šildymui vidutiniškai sudaro du trečdalius šios sumos – apie 80 eurų. Vadinasi, šildymo kainų augimas 60 proc. vidutiniam sostinės namų ūkiui reikštų maždaug 50 eurų didesnes išlaidas. Jei skaičiuotume, kad panašia dalimi augs ir elektros kaina, vidutiniškai apie 200 kWh sunaudojančiam namų ūkiui per mėnesį tai gali virsti 20 eurų didesne sąskaita.

Vidutinio sostinės namų ūkio biudžetui, kurio pajamos, kaip minėta, siekia apie 2,2 tūkst., tai reikštų maždaug 3 proc. didesnes būtinąsias išlaidas. Kituose šalies miestuose ir regionuose šildymo kaina turėtų augti mažiau arba gali išlikti panaši kaip ir praėjusiais metais.

Kitas svarbus veiksnys, leidžiantis namų ūkiams nepanikuoti – tai per metus 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis.

Kadangi išlaidos elektrai, šildymui ir dujoms Lietuvoje sudaro mažiausią vartotojo krepšelio dalį visose Baltijos šalyse, šalies gyventojai turėtų pajusti palyginti nedidelę augančių kainų įtaką savo finansams.

Kitas svarbus veiksnys, leidžiantis namų ūkiams nepanikuoti – tai per metus 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis. Visgi šioje situacijoje augančios kainos ir kartu didėjančios pajamos nemažai daliai gyventojų galėtų tapti dingstimi permąstyti savo finansų valdymą.

Pristabdyti vartojimą ar pergalvoti finansus iš esmės?

Vis dėlto, viena gyventojų dalis greičiausiai neišvengs didesnio kylančių kainų poveikio. Tai – mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Gera žinia ta, kad vyriausybė jau aktyviai kalba apie šio brangimo kompensacijas, tad galintiems kreiptis dėl šildymo išlaidų sumažinimo verta jau dabar pasidomėti šia galimybe.

Be to, būtų pravartu išsiaiškinti, ar šilumos tiekėjas nesiūlo galimybės dalį išaugusios šildymo kainos padengti vasarą arba įmokas už šildymą proporcingai išdėstyti per visus metus.

Tuo metu į kompensacijas negalintiems pretenduoti darbingo amžiaus asmenims, kurių namų ūkių biudžetams išaugusios kainos gali tapti iššūkiu, verta pagalvoti apie aktyvesnį finansinio rezervo kaupimą ar papildomo uždarbio galimybes.

Visgi tikintis pajamų padidėjimo, šiems gyventojams verta peržiūrėti savo biudžetus ir įvertinti, kokią dalį juose sudaro būtinosios, o kokią – nebūtinosios išlaidos. Pastarosioms skirtas pajamas reiktų nukreipti į finansinio rezervo kaupimą, taupymą ar investavimą.

Ar gaunantieji didesnes pajamas neturėtų taip pat įvertinti augančių kainų įtakos savo biudžetams? Žinoma, taip – mums visiems šiuo metu yra geras metas sustoti ir persiplanuoti savo pajamų ir išlaidų balansą.

Juolab, kad ne už kalnų didžiosios metų šventės, kurioms, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, gyventojai nebūna linkę taupyti. Spalis – tinkamas mėnuo pradėti pirkti kalėdines dovanas, planuoti joms bei žiemos švenčių stalui skirtas sumas.

Pandemijos amerikietiškų kalnelių viršūnėje atsidūrusį išaugusį vartojimą būtų verta pažaboti, kad gražiausias metų šventes pasitiktume ne tik emociškai, bet ir finansiškai ramūs.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:20
02:37
01:14:11

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką