Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 21d. 10:21

Kada gimė moderni energetika Lietuvoje – tarpukariu ar sovietmečiu?

Elektros laidai
123rf.com nuotr. / Elektros laidai

Nedaug kas žino, kad Kauno hidroelektrinės projektas su visais techniniais sprendimais buvo parengtas tarpukariu, o sovietmečiu šis projektas detalizuotas ir įgyvendintas, pasakoja energetikas ir istorikas Vilius Šaduikis. Anot jo, būtent tarpukariu pakloti pamatai moderniai Lietuvos energetikos sistemai, kuri per trumpą nepriklausomybės laikotarpį vystėsi neįtikėtinai sparčiai.

Elektros energijos era Lietuvoje prasidėjo 1892 m., kai Bogdano Oginskio dvare Rietave įsižiebė pirmoji elektros lemputė. Labai greitai ir kiti Lietuvos dvarai ėmėsi steigti lokalias elektrines dvaro ūkio reikmėms – elektra tampo tikru didikų prestižo ir garbės reikalu.

V. Šaduikis pasakoja, kad greitai lokalios elektrinės atsirado miestuose bei miesteliuose, tiesa, elektros gamyba ir tiekimas buvo privačių bendrovių verslas. Elektrinės daugiausiai priklausė užsienio kapitalo valdomoms monopolijoms, siekusioms maksimalaus pelno, todėl elektra kainavo labai brangiai – daugiau nei pusantro lito už kilovatvalandę. Dėl nežaboto monopolijų apetito neapsikentę kauniečiai net paskelbė elektros boikotą 1933 m. Buvo akivaizdu, kad fragmentuota elektros rinka šalį veda į akligatvį.

„O Europoje tuo metu jau buvo įsteigtos centralizuotos valstybinės elektros gamybos bei tiekimo bendrovės, valstybės varžė elektros monopolininkų pelnus. Lietuva atsiliko kokiu dešimtmečiu. Tačiau buvo pasirengusi sparčiai vytis labiau išsivysčiusias šalis, o pagrindinis modernizacijos variklis buvo inžinerijos studentai. Tuo metu jauniesiems inžinieriams buvo įprasta atlikti praktiką Vakarų Europoje. Jie ir „atvežė“ į Lietuvą idėjas, kaip reikia modernizuoti energetikos sistemą – kad būtina sukurti valstybinę bendrovę, kuri centralizuotai rūpintųsi ir koordinuotų visą Lietuvos elektros ūkį“, – kalba istorikas ir energetikos veteranas V. Šaduikis.

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva spėjo įgyvendinti šią idėją ir parengti energetikos projektus, kurie buvo aktualūs ne vieną dešimtmetį.

Išplatino akcijų už milijoną

Akcinė bendrovė „Elektra“ įkurta 1937 m. – per 4 mėnesius nuo ministrų kabineto sprendimo. „Tuo metu viskas buvo sprendžiama labai operatyviai. Per nepilnus keturis mėnesius sukurta bendrovė su 6 milijonų litų akciniu kapitalu – tada tai buvo dideli pinigai. Akcijų buvo išplatinta už beveik milijoną, po 100 litų už vieną. Akcininkais tapo ir ministeriai – taip jie buvo vadinami, – ir aktoriai, ir verslininkai“, – pasakoja energetikos istorikas.

„Šiandien pradedamas naujas baras viename atsilikusių Lietuvos dirvonų – pradedame planingus Lietuvos elektrifikavimo darbus. Tamstos, įsirašydami „Elektros“ bendrovės akcininkais, stojate į naujo didžiojo darbo pionierių, rėmėjų eiles. Jūsų vardai skaisčiomis raidėmis bus įrašyti į Lietuvos kultūrinės ir ūkiškos pažangos metraštį“, – tokiais žodžiais buvo pradėtas bendrovės „Elektra“ steigiamasis susirinkimas.

Anot V. Šaduikio, bendrovė „Elektra“ neabejotinai paklojo pamatus dabartinei Lietuvos energetikos sistemai.

„Mažai kas žino, kad ant Nemuno pastatytos Kauno hidroelektrinės projektas su visais techniniais sprendimais buvo parengtas ne sovietmečiu, bet tarpukariu – tik detalizuotas ir įgyvendintas jis jau po Lietuvos okupacijos ir „Elektros“ nacionalizavimo. Patys įgyvendinti nespėjome, nors turėjome pajėgumų ir gebėjimų. Pavyzdžiui, 1939 m. pradėjusi veikti durpėmis kūrenama Rėkyvos elektrinė buvo lietuvių nuo pradžios iki galo – buvo lietuvių specialistų idėja, projektas, pastatė ir eksploatavo irgi lietuviai“, – teigia istorikas ir pabrėžia, kad inžinerijos ir energetikos srityje tarpukariu Lietuva padarė neįsivaizduojamą pažangą.

Misija tęsiasi

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad to laikotarpio dvasia energetikos srityje gyva ir šiandien.

„Ypač šiandien. Kai globalioji energetika išgyvena virsmą: vyksta aktyvus perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos, kai pradedame kurti išmanią ir atvirą naujos kartos energiją“, – kalba D. Maikštėnas.

Pasak jo, dešimtmečiais buvęs įprastas ir, rodos, nepakeičiamas iškastinis kuras, naudojamas elektros gamyboje, tampa atgyvena: keturios iš penkių anglimi kūrenamų elektros jėgainių Europos Sąjungoje veikia nuostolingai ir per ateinantį dešimtmetį jų nebeliks. Per ateinančius 30 metų atsinaujinantys energijos ištekliai kaip saulė ir vėjas iš elektros gamybos išstums ir gamtines dujas.

„Jeigu prieš 80 metų iššūkis buvo elektrifikuoti šalį, kad elektros energija būtų prieinama ir savaime suprantama kiekvienam gyventojui, tai šiandien mūsų iššūkis – įvaldyti naujas technologijas ir transformuoti energetikos sektorių taip, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama elektra kiekvienam gyventojui taptų ne tik prieinama, bet savaime suprantama jų buities dalimi. Todėl atsigręždami į 1937 m. bendrovės „Elektra“ Lietuvoje pradėtą energetikos sektoriaus modernizavimo misiją, „Ignitis grupėje“ ją šiandien matome ją tokią pat aktualią, kaip ir anuomet“, – teigia D. Maikštėnas.

Partnerio turinys
Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką