15min be reklamos
Publikuota 2022 09 18, 11:00

Kėdainiai planuoja jungti taupymo režimą: diskusijose – kas antras degantis gatvės šviestuvas

Elektros kainoms smarkiai šokus aukštyn, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių imta garsiai kalbėti ir raginti žmones taupyti elektros energiją. Kaip tai daryti, buvo siūloma įvairių pavyzdžių.
„Vasarojam Lietuvoj!“ – Kėdainiai
Kėdainiai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tarkim, Ispanijos premjeras vyriausybės pareigūnų ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių paprašė darbo metu atsisakyti dėvėti kaklaraiščius, esą be jų bus vėsiau ir mažiau reikės naudoti kondicionierius. Turbūt vienas daugiausiai įvairių reakcijų ir net pašaipų sulaukusių pasiūlymų nuskambėjo iš Vokietijos, kur ekonomikos ministras Robertas Habeckas paragino savo tautiečius rečiau praustis po dušu, kad būtų sutaupyta bent kiek energijos išteklių vandeniui šildyti ir kad kasdienis prausimasis duše tikrai nėra būtinybė: esą pakanka apsivalyti svarbiausias kūno vietas.

Taupymo režimą jau jungia ir Lietuva. Vyriausybė pristatė taupymo planą, tačiau paaiškėjo, kad labiausiai bus taupoma… paprastų žmonių sąskaita. Bus trumpinamas gatvių apšvietimo laikas, šviesos bus išjungiamos ten, kur yra nebūtinos, šiluma patalpose neperkops 19 laipsnių, valstybinėse įstaigose dirbantiems žmonėms siūloma dirbti iš namų penktadieniais ir pirmadieniais, planuojama riboti automobilių greitį, o ateinančiu sunkmečiu vis gąsdinami žmonės bus dargi raginami užtikrinti pastatų energetinį efektyvumą pasikeisdami langus ar net renovuodami pastatus. Kėdainių rajono savivaldybė taip pat jau svarsto įvairius elektros energijos taupymo variantus.

Alternatyvos nagrinėjamos nuolat

Anot Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Kacevičiaus, situacija yra nuolat stebima ir sekama informacija dėl energetikos.

„Dėl elektros taupymo jau vyko diskusijos, kaip ir kur galėtume taupyti. Buvo kalbėta, kad gal reikėtų gatvėse palikti šviesti kas antrą šviestuvą. Mes truputį aplenkėm laiką pakeisdami šviestuvus taupesniais, tad jau taupome.

Galvojame, kad gal reikėtų trumpinti apšvietimo laiką parkuose ir poilsio zonose, – apie galimas alternatyvas kalbėjo A. Kacevičius. – Bus kalbama su FK „Nevėžis“ vadovais dėl galimybės futbolininkams žaisti šviesiu paros metu, kad nereikėtų jungti stadiono apšvietimo. Taupymo planas pas mus intensyviai ruošiamas.“

Jei būtų taupoma gatvių apšvietimo sąskaita, tikėtina, jog gali padaugėti ir nusikaltimų tamsiuoju paros metu.

Paklaustas, ar gyventojai tokiu atveju jaustųsi saugūs, administracijos direktorius sakė: „Kol kas dėl gatvių apšvietimo laiko trumpinimo nėra planų“.

Papildomų lėšų kol kas nereikės

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis pažymėjo, kad ir pačiame savivaldybės pastate jau imtasi taupyti elektros energiją: „Elektros energijos sąnaudos mažinamos mažinant koridorių apšvietimą, kondicionierių bei kitų elektros prietaisų naudojimą“.

O pasidomėjus, ar jau paskaičiuota, kiek savivaldybei reikės papildomų lėšų padengti pabrangusios elektros kaštams, E.Grigaitis užtikrino, kad papildomų lėšų nereikės.

„Šiuo metu elektros energija nepabrango, nes 2020.02.01–2023.02.01 laikotarpiui tiek Kėdainių rajono savivaldybės administracija, tiek 53 rajono viešosios ir biudžetinės įstaigos yra pasirašiusios elektros energijos tiekimo sutartis. Pagal jas iki kitų metų vasario savivaldybės įstaigoms kaina nesikeis. Mokame pagal fiksuotą 1 kWh įkainį – 0,05681 Eur (su PVM ir akcizu)“, – paaiškino pašnekovas.

Indrės Bungardaitės / 15min nuotr./Kėdainių senamiestis
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr./Kėdainių senamiestis

Rinksis vieną tiekėją

Pasibaigus dabar galiojančioms sutartims dėl elektros tiekimo, savivaldybė ir toliau taikys tą pačią praktiką ir visoms savo 58 rajono viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms skelbs bendrą elektros pirkimo konkursą, tad savivaldybės įstaigos elektros kainų pabrangimą pajus tik nuo kitų metų vasario.

„Manome, kad perkant elektros energiją visoms Kėdainių rajono savivaldybei pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms vienu pirkimu, bus pasiūlyti mažesni elektros energijos įkainiai nei pačioms įstaigoms atskirai vykdant atskirus pirkimus. Elektros energija bus perkama racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, taupant žmogiškuosius resursus“, – sprendimo pasirinkimą aiškino E.Grigaitis.

Nauja kaina bus po 2023 m. vasario

Tiems, kam įdomi statistika ir kokio apytiksliai dydžio sąskaitas savivaldybė kas mėnesį moka už elektrą, Bendrojo skyriaus vedėjas paskaičiavo: „Kėdainių rajono savivaldybės administracija (už jai priskirtus objektus: administracinį pastatą, savivaldybės garažą, savivaldybės archyvą, civilinės saugos sandėlį bei Rotušę) už elektros energiją kas mėnesį moka apie 1 400 Eur (suvartojama apie 24 500 kWh/mėn.)“.

O pasiteiravus, kiek maždaug padidės sąskaitos už elektrą po 2023 metų vasario pirmosios sakė, kad tikslūs 1 kWh įkainiai pagal tarifus bus žinomi įvykus viešajam konsoliduotam elektros energijos pirkimui per CPO.

Taip pat pašnekovas atkreipė dėmesį, kad „Kėdainių rajono savivaldybės administracija už elektros energijos persiuntimo paslaugas ir galią moka ESO pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytus tarifus“.

Taupys ir Vyriausybė

Kad sumažintų rekordiškai išaugusius mokesčius, taupymo plano viešajame sektoriuje griebiasi ir Vyriausybė. Jau pritarta Energetikos ministerijos siūlomoms energijos taupymo priemonėms ir rekomendacijoms, kurios leistų per dvejus metus išlaidas energetinėms sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.

Iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021–2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų.

Tačiau, akivaizdu, kad daugiausia per minėtą laikotarpį turėtų sutaupyti gyventojai, nes iš nurodytos sumos viešajam sektoriui ketinama skirti 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijos į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.

Tačiau iš kur žmonėms paimti įspūdingas pinigų sumas tokiems modernizacijoms projektams, Vyriausybė, deja, nepaaiškina.

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, dar 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų.

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką