Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kinija turi branduolinių planų savo dirbtinėse salose

Kinijos vykdomos statybos Pietų Kinijos jūroje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kinijos vykdomos statybos Pietų Kinijos jūroje
Šaltinis: 15min
1
A A

Pekinas, siekdamas užsibrėžto tikslo – sau pasiimti gerą gabalą Pietų Kinijos jūros – žengė dar vieną galingą žingsnį. Kinija ketina ten įkurti plaukiojančių branduolinių jėgainių flotilę, kuri aprūpintų elektra nutolusias salas ir atolus, „Foreign Policy“ rašo Keithas Johnsonas.

Nors plaukiojančios branduolinės jėgainės nėra naujiena, jų panaudojimas Pietų Kinijos jūroje – teritorijoje, dėl kurios pjaunasi kelios valstybės, – kelia nerimą ir dėl saugumo, ir dėl aplinkosauginių priežasčių.

Kinijos žiniasklaida penktadienį paskelbė, kad Pekinas ketina pastatyti apie 20 plaukiojančių branduolinių jėgainių, kurios tiektų elektros energiją nutolusioms vietovėms – pavyzdžiui, toli įrengtoms naftos platformoms, taip pat – saloms, kurias pastaruosius dvejus metus statė Kinija, ir kurias palaipsniui verčia karinėmis tvirtovėmis.

Plaukiojančios branduolinės jėgainės naudojamos jau kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, neseniai Rusijos „Rosatom“ pradėjo jas statyti, kad šios aprūpintų elektra tolimas vietoves – tarkim, Arktyje. Šios jėgainės turės tokius pačius mažus branduolinius reaktorius, kokie naudojami didžiuosiuose Rusijos ledlaužiuose.

Kinijos plaukiojančias branduolines jėgaines stato šalies didžiausia laivų gamykla „Shipbuilding Industry Corp.“ – pranešama, kad pirmasis reaktorius jau beveik baigtas.

Tačiau Kinijos branduoliniai užmojai kelia nerimą ir saugumo analitikams, ir kai kuriems branduolinės energetikos ekspertams. Daug Kinijos projektų – pradedant uostais Indijos vandenyne ir baigiant statybomis Pietų Kinijos jūroje – kuriami civiliniais tikslais, tačiau gali maskuoti tikruosius karinius užmojus.

Pastaraisiais metais Pekinas mažyčius atolus pavertė dirbtinėmis salomis, kuriose įkūrė net nusileidimo takus kariniams lėktuvams, taip pat kai kur atsirado pažangūs oro gynybos radarai. Pridėjus galingą energijos šaltinį, šios karinės sistemos taps dar stipresnės – Kinija potencialiai įgis galimybę oro erdvę aplink dirbtines salas paversti neskraidymo zona. Tai ypatingai kelia nerimą JAV – Vašingtonas stengiasi, kad būtų užtikrintas laisvas ir atviras priėjimas prie vandenų Pietų Kinijos jūroje – tai yra vienas judriausių ir svarbiausių prekybos kelių pasaulyje.

„Plaukiojantys branduoliniai reaktoriai Kinijos kariuomenei būtų nuolatinis energijos šaltinis, ir ši galėtų visu greičiu tęsti savo ginklavimosi operacijas – nuo išankstinio įspėjimo oro gynybos ir puolamųjų sistemų iki prieš povandeninius laivus nukreiptų operacijų ir pan.“, – teigia Azijos saugumo ekspertas Patrickas Croninas. Oro gynybos radarų naudojimas būtų ypatingai lengvesnis gavus papildomus energijos šaltinius – tai reikštų, kad žymiai padidėtų radarų nuotolis.

Plaukiojantys branduoliniai reaktoriai Kinijai taip pat suteiktų papildomų priemonių apsiginti nuo bet kokios potencialios atakos, nes būtų baiminamasi jūroje sukelti branduolinę katastrofą.

Reaktoriai Kinijai taip pat suteiktų papildomų priemonių apsiginti nuo bet kokios potencialios atakos, nes būtų baiminamasi jūroje sukelti branduolinę katastrofą.

Tai ypatingai neramina, nes daug ekspertų baiminasi, jog Kinija aplink ginčytinoje teritorijose pastatytas salas mėgins paskelbti Oro gynybos identifikavimo zoną – taip, kaip ji padarė 2013 m. Rytų Kinijos jūroje.

Saugumo ekspertai teigia, kad Pietų Kinijos jūroje Pekinas gali taip pasielgti atsakydamas į arbitražo teismo Hagoje patariamąjį sprendimą dėl Filipinų pateikto skundo. Tikimasi, kad teismas savo verdiktą paskelbs iki vasaros, ir dauguma teisės ekspertų mano, jog Kinijos veiksmai regione bus įvardinti kaip neteisėti.

Plaukiojantys branduoliniai reaktoriai kelia ir nerimą dėl aplinkosaugos. Ypač dėl to, kad ši teritorija yra ypatingai nerami – čia dažnai siaučia galingos audros. Nėra aišku, kiek mobilūs bus plaukiojantys reaktoriai.

„Kinija jau padarė pakankamai daug žalos vandens augmenijai ir gyvūnijai, kai sparčiai statė dirbtines salas ir naikino koralų rifus, – teigia O.Croninas. – Nereikia dar ir branduolinės nelaimės šiuose vandenyse, kurie yra svarbūs ir žvejybai, ir prekybai.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką