Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV nerangiai mina ant Europos interesų: kodėl Briuselį erzina naujos Amerikos sankcijos Rusijai

„Nord Stream“ dujotiekis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Nord Stream“ dujotiekis
Šaltinis: 15min
1
A A

Europos Komisija rengiasi pasipriešinti sankcijoms, kurias JAV Kongresas šią savaitę skyrė Rusijai. Gali skambėti, lyg Europos Sąjunga po trejų metų griežtų ekonominių sankcijų stoja į Rusijos pusę ir Vakarų aljansas trūkinėja. Tačiau situacija yra labiau komplikuota: europiečiams terūpi jų ekonominiai interesai, ant kurių nerangiai dabar mina JAV, „Bloomberg“ rašo apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai antradienį pritarė naujoms sankcijoms (kurias jau remia Senatas) Iranui, Rusijai ir Šiaurės Korėjai.

Įstatyme yra prieštaringa dalis, leidžianti prezidentui skirti sankcijas bet kuriai kompanijai, kuri tieks technologijas, paslaugas ar investicijas bet kuriam Rusijos dujotiekio projektui už šalies ribų.

Tai Europai gali būti skausminga, mat kai kurios šalys bendradarbiausia su Rusija „Nord Stream 2” statybose. Tarp tokių įmonių yra Prancūzijos „Engie“, britų ir olandų „Royal Dutch Shell“, Austrijos „OMV Group“ ir Vokietijos „Unipe“ bei „Wintershall“.

Dokumente „Nord Stream 2“ yra išskiriamas kaip grėsmė Europos energetikos nepriklausomybei. Tą patį kartoja kai kurios Rytų Europos valstybės, o ypač Lenkija. Tačiau stipriausios Europos Sąjungos narės tyli, mat joms reikia pigių gamtinių dujų, kurias ir gali pažadėti Rusija per naują dujotiekį į Vokietiją.

Sankcijų juodraštis jau sulaukė daug kritikos iš Europos energetikos kompanijų, taip pat Vokietijos ir Austrijos vyriausybių, ir netgi iš Europos Komisijos prezidento Jeano-Claude'o Junckerio. Jis paragino eurokomisarus būti pasiruošusius ir siekti, kad sankcijos nebūtų taikomos Europos Sąjungos energetikos kompanijoms.

Europiečiams yra ko sunerimti. Tikėtina, kad Donaldui Trumpui sankcijų dalis dėl dujotiekio labai patiks. Mat D.Trumpas siekia, kad JAV suskystintos gamtinės dujos (SGD) būtų alternatyva Rusijos gamtinėms dujoms. Kaip kad rodo vokiečių ir austrų reakcija, europiečiai nepasitiki D.Trumpu, neva JAV niekada nenaudos energetikos resursų spaudimui valstybėms daryti.

Sankcijų dokumente Rusija yra kaltinama, kad naudoja dujų eksportą kaip ginklą. Tačiau Europos Sąjungai ši kritika netinka: Bendrija su „Gazprom“ kovoja jau daug metų – dėl šios įmonės siekio dominuoti Rytų Europos rinkoje.

Negana to, „Gazprom“ reikia Europos rinkos, todėl pastaruoju metu įmonė pasirašinėja trumpesnius ir pigesnius kontraktus.

Dabar, kai Rusija nuolaidžiauja, Europai tikrai nereikia JAV bandymų diktuoti savo taisykles ir savo kainas.

Tiesa, D.Trumpas Europos veikiausiai nespaus pernelyg stipriai. Sankcijas kritikuoja ir D.Trumpo administracija, ir, jeigu prezidentas pasirašys dokumentą, jis nepuls pernelyg uoliai jo įgyvendinti.

Senatorius Johnas McCainas Rusiją pavadino „degaline, apsimetančia valstybe“. Rusijos energetikos eksporto uždrausti nėra įmanoma. JAV partneriai Europoje to neleis, o ir JAV, netgi ir su visa D.Trumpo retorika „Amerika – pirmiausia“, JAV vis tiek rūpi europiečių nuomonė.

Dokumente, kuriam pritarė Senatas, yra įteisinama prezidento galia skirti sankcijas dujotiekių projektams. Paskutinėje versijoje, kuri greičiausiai ir pateks ant D.Trumpo stalo, nurodoma, kad jis gali skirti sankcijas, koordinuojant jas su JAV partneriais.

Dėl to Europos Sąjungos kompanijos turėtų būti ramios. Tiesa, daug geriau joms būtų tuomet, jeigu išgautų pažadą, kad joms sankcijos nebus skiriamos.

Senatorius Johnas McCainas Rusiją pavadino „degaline, apsimetančia valstybe“. Rusijos energetikos eksporto uždrausti nėra įmanoma. JAV partneriai Europoje to neleis, o ir JAV, netgi ir su visa D.Trumpo retorika „Amerika – pirmiausia“, vis tiek rūpi europiečių nuomonė.

Tuo metu sankcijos verčia Rusiją stengtis visų pirma gauti, o galiausiai ir vystyti technologijas, kurių galbūt ilgainiui nebegalės gauti Vakaruose.

Antai praėjusiais metais „Gazprom“ apsirūpino pajėgumais tiesti dujotiekių vamzdžius po vandeniu, o šio sandorio sankcijos neliečia. Už vamzdžius tiesiantį laivą, pastatytą Singapūre į finansines problemas patekusiai Nigerijos kompanijai, Rusija sumokėjo 1 mlrd. dolerių.

Gali būti, kad „Gazprom“ galės apsieiti be partnerių Europoje. Įranga ir kitos dujotiekio dalys bus gaunamos Azijoje – konfidencialių sandorių, prie kurių Vakarai negali prikišti nagų, dėka.

O tai, anot L.Beršidskio, ir yra problema kalbant apie JAV sankcijas. Jos erzina JAV sąjungininkus Europoje, bet, svarbiausia, stumia Rusiją gebėjimo apsirūpinti pačiai link.

JAV tikrai mažiausiai reikia situacijos, kai Maskvai netgi neberūpėtų sankcijos, kadangi rusai bus patys apsirūpinę naftos ir dujų pramonei reikalingomis technologijomis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką