15min be reklamos
2022 12 09, 09:08

Latvijos atstovė: greitesnė sinchronizacija žmonėms kainuotų brangiau

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.
Elektros linija
Elektros linija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę. Kaip suprantu iš mūsų sistemos operatoriaus, kitais metais mes išsiaiškinsime galimybės sinchronizuotis 2024 metais kainą“, – „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį sakė Latvijos Ekonomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale.

Vėliau ji BNS teigė, jog greitesnis projekto įgyvendinimas neatlikus kai kurių darbų ar projektų brangiau kainuotų vartotojams.

„Greitesnė sinchronizacija reiškia, kad kai kurie techniniai dalykai, kuriuos reikia įgyvendinti, nebus baigti. Tai reiškia, kad turėsime mokėti daugiau už perdavimo tarifus, elektros tarifus, o kogeneracinėse jėgainėse deginsime daugiau dujų, kad užtikrintume dažnio valdymo rezervus“, – BNS sakė L.Rozentale.

„Jei visi paruošiamieji darbai bus užbaigti 2025 metais, tuomet mes kalbame apie vienokią kainą galutiniam vartotojui. Jeigu mes norime sinchronizuotis anksčiau, kai ne viskas užbaigta, techniškai tai įmanoma, bet tai kainuos brangiau galutiniams vartotojams“, – pridūrė Latvijos atstovė.

Ji pabrėžė, kad techniškai jau dabar įmanoma sinchronizuotis avariniu režimu, ir jei greitesnio proceso reikalauja energetinis saugumas, galima tai daryti: „Tačiau mes turime išsiaiškinti ir rasti pusiausvyrą tarp būsimų išlaidų ir saugumo“.

Tuo metu Lietuvos energetikos viceministrė Inga Žilienė ragino Latviją ir Estiją padaryti viską, kad Baltijos šalys nuo su Rusija ir Baltarusija sujungtos BRELL sistemos atsijungtų jau 2024 metais.

„Lietuva turi labai ambicingą planą atsijungti iš rusiškos BRELL sistemos kuo greičiau – 2024 metais. Todėl mes raginame kolegas Latvijoje ir Estijoje tiek politiniu lygiu, tiek perdavimo sistemos operatorių lygiu padaryti viską, ką gali, bei atlikti visus darbus, kad atsijungtų nuo BRELL sistemos kitais metais (2024 metais – BNS)“, – teigė I.Žilienė.

L.Rozentales teigimu, greitesnė sinchronizacija turėtų pasekmių ne tik vartotojams, bet ir sistemos stabilumui, o Latvijoje dar neįgyvendinti sinchroninių kompensatorių ir energijos baterijų projektai. Ji pabrėžė, kad Latvija politine prasme nėra prieš greitesnį procesą.

„Tačiau mes turime suprasti, kokios yra to pasekmės. Jei jos yra tokios, kad galutiniai vartotojai turės mokėti daugiau ar atsiras nestabilumų sistemoje – ar tai yra tai, ko mes norime?“ – teigė Latvijos atstovė.

Pasak jos, tikslesnius atsakymus dėl greitesnio proceso kainos ir poveikio saugumui kitų metų pradžioje turėtų pateikti Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių rengiama studija: „Tuomet mes galėsime priimti tikslesnį sprendimą ir suprasti, ką mes pasirašome nuspręsdami sinchronizuotis anksčiau“.

„Mūsų sistemos operatorius teigia, kad šiuo metu atsižvelgiant į aukštas įrangos kainas ir vėluojant jos gamybai, jau 2025 metai yra gana ambicingi, bet mes darome viską, ką galime, kad nevėluotume ir liktume prie šio laiko“, – sakė ji.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia paankstinti procesą ir sinchronizuotis 2024 metų vasarį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
KT: atsinaujinančių išteklių įstatymas gali privilegijuoti rinkos senbuvius
KT: atsinaujinančių išteklių įstatymas gali privilegijuoti rinkos senbuvius
Šilti orai ir Latvijos hidroelektrinės atpigino elektrą: sausį kainos sumažėjo 61 procentu
Šilti orai ir Latvijos hidroelektrinės atpigino elektrą: sausį kainos sumažėjo 61 procentu
„Amber Grid“ pajamos pernai augo 43,1 proc. iki 98,2 mln. eurų
„Amber Grid“ pajamos pernai augo 43,1 proc. iki 98,2 mln. eurų
„Litgrid“ pernai patyrė 49,4 mln. eurų nuostolio, pajamos augo 55 proc.
„Litgrid“ pernai patyrė 49,4 mln. eurų nuostolio, pajamos augo 55 proc.
ES pasiekė susitarimą dėl rusiškų degalų kainų „lubų“
ES pasiekė susitarimą dėl rusiškų degalų kainų „lubų“
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 3 centais
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 3 centais
LEA: per savaitę elektros kaina mažėjo 32 proc., dujos pigo 8,7 proc.
LEA: per savaitę elektros kaina mažėjo 32 proc., dujos pigo 8,7 proc.
M.Gruodis: dalinant 2 GW pyragą, atsirado papildoma porcija galios. Tačiau ar ilgainiui jos užteks?
Komentaras / M.Gruodis: dalinant 2 GW pyragą, atsirado papildoma porcija galios. Tačiau ar ilgainiui jos užteks?
Premjeras: Norvegija nesiekia pelnytis iš karo Ukrainoje
Premjeras: Norvegija nesiekia pelnytis iš karo Ukrainoje
V.Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą
V.Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą
Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą, teigia energetikos ministras
Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą, teigia energetikos ministras
Energetikos ministras: elektros kainų krizė yra praeityje
Energetikos ministras: elektros kainų krizė yra praeityje
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką