„Kaip aš suprantu, padėtis kol kas neaiški. Estija ir Suomija neįstengia galutinai susitarti, kur turėtų būti pagrindinis regiono terminalas. Deja, derybų eiga kol kas neteikia optimizmo, kad šis projektas tikrai bus įgyvendintas“, – BNS sakė Dana Reizniecė-Ozola.
Jos žodžiais, regioninio terminalo idėjai žlugus, Latvija gali svarstyti galimybes statyti savo SGD terminalą.
„Kalbant konkrečiau apie nacionalinės reikšmės nedidelio SGD terminalo idėją, ant stalo guli tik vienas realus pasiūlymas – Skultės uostas, turintis privatų investuotoją. Jie jau pateikė dokumentus Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijai, kad gautų leidimą tęsti su tokiu projektu susijusius darbus“, – pridūrė D.Reizniecė-Ozola.
Pernai spalį Latvijos žiniasklaida skelbė, kad Norvegijos bendrovė „BW Maritime“ siūlo savo lėšomis Skultės uoste šalia Rygos pastatyti SDG terminalą ir jį sujungti su Inčukalnio dujų saugykla.
Laukė rinkos liberalizavimo
Pernai rudenį Klaipėdoje Latvijos premjerė žadėjo, kad bus padidinti dujų tiekimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos.
Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis yra teigęs, kad Lietuva galėtų tiekti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo kitoms Baltijos šalims, tačiau nerimo kelia Latvijos dujų sistemos liberalizavimas.
Latvijos, kuri anksčiau prieštaravo Lietuvos SGD terminalui ir norėjo regioninį terminalą pasistatyti pati, vyriausybės vadovė Laimdota Straujuma pernai gegužę pareiškė, kad Baltijos valstybės, Suomija ir Lenkija privalo pagaliau susitarti dėl regioninio terminalo statybos, kad galėtų pasirengti dujų importui iš JAV. L.Straujuma teigė, kad šalis ieško alternatyvų apsirūpinti dujomis, ir viena jų gali būti Lietuvos SGD terminalas.
Pernai rudenį Klaipėdoje Latvijos premjerė žadėjo, kad bus padidinti dujų tiekimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos. Ji pabrėžė, jog SGD terminalas Lietuvoje atveria kelią Latvijai apsirūpinti alternatyviais dujų šaltiniais, o Inčukalnio saugykla taps kertiniu regiono dujų tinklo objektu.
