Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 11, 11:58 Atnaujinta 2022 08 11, 12:21

Energetikos agentūros vadovas V.Poderys – apie tai, ką daryti „Perlas energija“ klientams

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą reikėtų atidėti metams ar dvejiems, nes likęs pusmetis – per mažai. Jis taip pat išvardijo pamokas, kurias galėtume pasimokyti iš „Perlas energija“ istorijos bei patarė, ką daryti į biržą nepriklausomo tiekėjo vejamiems klientams.
Elektros energija
Elektros energija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

V.Poderys tvirtino, kad tarp likusių 400 tūkst. į trečiąjį etapą pakliuvusių gyventojų, kurie dar nepasirinko tiekėjo, yra senyvo amžiaus žmonių, neturinčių kompiuterių, bijančių telefonu sudaryti sutartis. Dėl šios priežasties, jo nuomone, šį terminą reikėtų atidėti.

Lietuvos energetikos agentūros nuotr./Virgilijus Poderys
Lietuvos energetikos agentūros nuotr./Virgilijus Poderys

„Pusę metų tikrai per mažai, jei būtų mano valia, bent metus ir keturis mėnesius ar dvejus ir keturis mėnesius duočiau“, – sakė V.Poderys.

Pamokos iš „Perlas energija“ istorijos

Prie sudėtingesnio pasirinkimo trečio liberalizavimo etapo dalyviams prisidėjo ir „Perlas energija“ sprendimas visus klientus nukreipti į su birža susietus planus.

V.Poderio vertinimu, tai buvo patirties neturinti ir energijos negaminanti įmonė, kuri žengė į rinką 2020 metais, tikėdamasi, kad kainos išliks tokios, kokios buvo tuomet – apie 35–40 eurų už megavatvalandę. Kainai pašokus iki 305 eurų už megavatvalandę, rizikos nesugebėta suvaldyti.

„Perlas energija“ skyrėsi ir nuo kitų rinkos dalyvių – neturėjo patirties, negamino elektros, tačiau siūlė fiksuotus planus. Trys kiti tokius planus siūlantys nepriklausomi tiekėjai yra Baltijos valstybių kontroliuojamos įmonės – „Ignitis“, „Elektrum“ ir „Enefit“.

„Jie turi patyrimą, kapitalą, savo generaciją, todėl gali kainų padidėjimą suvaldyti – kainos iššoko, tai jos net uždirbo. Generacija labai pelninga, tokia įmonė, pasiūliusi nedidelius tarifus, gali suvaldyti tą padidėjimą. Kiti trys žaidėjai – „Perlas energija“, „Birštono elektra“ ir EGTO – neturi patyrimo, kapitalo ir neturi generacijos. Iš trijų tik „Perlas energija“ siūlė fiksuotos kainos tarifus. Kiti įvertino situaciją ir sako ne, mano planai susieti su rinka. Ir neturi tokių problemų“, – lygino V.Poderys.

Jis priminė, kad „Perlas energija“ taip pat buvo įmonė, kuri, prisiimdama didžiausias rizikas, siūlė vienus mažiausių tarifų visą pusmetį.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Perlas energija“
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Perlas energija“

Dėl šios priežasties V.Poderys tvirtina, kad iš šios situacijos reikia išmokti kelias pamokas. Pirma, reikia reguliuotojui suteikti didesnes teises kontroliuoti tiekėjus – pavyzdžiui, galėti įsakyti kelti kapitalo bazę.

Antra pamoka, kurios galima pasimokyti – sutarčių turinys.

„Mes buvome šimtu procentų įsitikinę, ir jūs taip pat turbūt, kad egzistuoja fiksuoti ir biržiniai planai. „Perlas energija“ vadovai sako, kad gali būti ir kitaip. Pagrindinės sąlygos turėtų būti unifikuotos“, – mano jis.

O ką daryti „Perlo energijos“ į biržą stumiamiems vartotojams? V.Poderys juos išskiria į dvi dalis. Turintys 24 centų už kilovatvalandę tarifą, jo nuomone, daug neprarastų perėję pas kitus tiekėjus, siūlančius tą pačią kainą po valstybės kompensacijos. O suderėję dėl geresnių sąlygų gali dar palaukti ar pagalvoti apie grupinį ieškinį.

Elektros kainų rekordai

Kaip pastebi LEA ekspertai, elektros kaina liepą buvo aukščiausia istorijoje. Praėjusių metų liepą ji siekė 88,3 Eur/MWh, o šiemet – 305 Eur/MWh.

Pagrindinės priežastys – išaugusi gamtinių dujų kaina, nepakankamas pralaidumas Estijos ir Latvijos kryptimi, taip pat elektros generacijos trūkumas dėl remonto, mažo vandens kieko, neveikiančių elektrinių.

„Tai mūsų problema, kad esame priklausomi nuo importo“, – teigė LEA energetinio saugumo projektų vadovas Vytautas Bureika.

Dėl šios priežasties ekspertas neturi gerų žinių, paklaustas apie tai, kada gali mažėti elektros kainos.

„Trumpuoju laikotarpiu gal prisipildę Skandinavijos hidroelektrinių rezervai gali lemti mažesnę kainą Lietuvoje. Vertinant ateities sandorių Skandinavijoje ir Vokietijoje duomenis, tai šį rudenį didesnio kainų mažėjimo nenumatoma“, – sakė jis.

LEA vadovas V.Poderys papildė, kad ateities sandoriai rodo, už kiek perkama elektros energija į priekį – pagal šiuos duomenis, iki metų pabaigos prognozuojamas 10 proc. kainos mažėjimas, kitais metais – 7 proc. Tačiau jis priminė, kad prieš metus rinkos dalyviai, prognozavę šių metų kainas, apsiriko penkis ar šešis kartus.

Dėl šios priežasties pigi elektros energija Lietuvoje gali atsirasti tik tuomet, kai atsiras pakankamai daug atsinaujinančių šaltinių. Pasak LEA specialistų, pagal pasirašytus naujus ketinimų protokolus jau 2025 m. Lietuva gali turėti rekordinius 4,8 GW saulės elektrinių gaminamos energijos, arba beveik tris kartus daugiau nei vidutinis maksimalus vasaros dienos poreikis.

„Kada kainos gali sumažėti? Kainos gali mažėti 2025 metų vasaros metu, kai švies saulė ir kainos gali artėti prie nulio“, – apibendrino V.Budreika.

Auga biokuro kainos, svarstoma apie mazuto naudojimą šildymui

Kalbant apie artėjantį šildymo sezoną, šilumos gamintojai ieško alternatyvų smarkiai pabrangusioms dujoms. LEA eksperto teigimu, tik „Ignitis“ yra įsigijęs dujų, kitos bendrovės pateikusios užsakymų įsigyti dujų, bet norima kaina kol kas joms nepavyksta gauti pasiūlymų. Tiesa, įsigijimų biržoje ekspertai nemato.

Viena iš svarstomų alternatyvų, kuo pakeisti dujas – mazutas, kurio kaina du kartus mažesnė nei gamtinių dujų.

„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, jei būtų šildymas tik dujomis, šildymo kaina būtų apie 14 centų už kilovatvalandę, jei tik mazutu – 9 centai, jei biokuru – apie 7 centus už kilovatvalandę“, – lygino Lietuvos energetikos agentūros duomenų analitikas Karolis Kelpšas.

Tačiau pastebima, kad nuo birželio pradžios prasidėjo ir naujas biokuro kainų augimo tempas, kuris tęsėsi ir liepą.

K.Kelpšas teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl biokuro kainos auga – baltarusiškos medienos importo uždraudimas nuo birželio. Antra priežastis – biokuro prekybininkai laiko atsargas ir kelia kainas tikėdamiesi didesnio pelno prieš šildymo sezoną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką