Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 9d. 15:50

Lenkams tiesiamas kelias į Lietuvai priklausančius naftos telkinius jūroje

Lotos naftos verslovė Baltijos jūroje
„Lotos“ naftos verslovė Baltijos jūroje

Lenkijos valstybinė energetikos kompanija „Lotos“ gali žvalgyti ir pumpuoti naftą Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros plote. Apie tai vis garsiau kalbama energetikų tarpe, o penktadienį norą, kad lenkai galėtų žvalgytis naftos, išreiškė į Vilnių atvykęs Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis. Geologai teigia, kad tai gera žinia – naftos po jūros dugnu yra, o vizito išvakarėse Vyriausybė šią savaitę uždegė žalią šviesą naftos paieškoms, tačiau nežinia, kaip į tai pažiūrės Seimas.

„Lotos“ neslepia, kad juos domina naftos gavyba Baltijos jūroje, šalia Lietuvos krantų, tačiau iki šiol nebuvo parengti įstatymai. Lenkijos premjero vizito išvakarėse Vyriausybė šią savaitę uždegė žalią šviesą naftos žvalgybai ir gavybai Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. Dabar laukia svarstymai Seime.

Lenkai jau norėtų žvalgytis

„Susitikimo metu Lenkijos pusė išreiškė susidomėjimą naftos gavyba jūroje“, – 15min patvirtino energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kolegą informavo, kad šią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimus dėl to ir „informavo, kad toliau svarstymai vyks Seime“.

Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrų susitikimas
Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrų susitikimas

Tiesa, pokalbio metu „Lotos“ kompanijos pavadinimas nebuvo minėtas, tačiau ši kompanija Lenkijoje turi didžiausią patirtį žvalgant ir pumpuojant naftą Baltijos jūroje. Be to, ji priklauso valstybei.

Į Vilnių atvykęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat patvirtino, kad jo šalies įmonės domisi naftos žvalgyba Lietuvai priklausančiuose vandenyse Baltijos jūroje. „Taip, siekiame gilinti bendradarbiavimą, kalbant apie dujų transportavimą ir naftos žvalgymą“, – po susitikimo teigė M.Morawieckis.

Lenkijos kompanijos atstovai jau seniai yra išreiškę norą žvalgytis naftos jūroje šalia Lietuvos krantų.

"Norėtume investuoti į naftos Baltijos jūros šelfe paiešką, jeigu būtų gautas toks leidimas. Tokių telkinių ten greičiausiai yra. Žinoma, investicijų dydis priklausytų nuo to, ar giliai reikėtų išgauti naftą“, – dar 2013 m. žurnalistams Lietuvoje teigė į Vilnių atvykęs tuometinis „Lotos“ prezidentas Pawelas Olechnowiczius. Nors vadovas ir valdžia šalyje pasikeitė, tačiau kompanijos politika ne – lenkai seniai laukė progos tai dar kartą priminti Lietuvos valdžiai. Tas laikas atėjo dabar.

Lotos būstinė Gdanske
Lotos būstinė Gdanske

„Ši kompanija siurbia naftą Lenkijai priklausančioje teritorijoje Baltijos jūroje, todėl natūralu, kad grupė domisi galimybėmis imtis tokios pačios veiklos ir Lietuvai priklausančioje dalyje“, – 15min sakė verslo konsultantas, gerai susipažinęs „Lotos“ plėtra, Česlavas Okinčicas.

Beje, Lenkijos kompanija jau yra įsitvirtinusi Lietuvos naftos gavybos versle. Lietuvos sausumoje naftą išgauna 5 bendrovės. Trijų bendrovių valdyme dalyvauja „Lotos“ priklausanti AB „LOTOS Geonafta“. Ji valdo 50 proc. UAB „Minijos nafta“ bei 100 proc. UAB „Genčių nafta“ ir UAB „Manifoldas“ akcijų paketus.

„Lietuvoje yra veikiančios Lenkijos kapitalo įmonės, kurios ir žvalgo, ir jau išgauna naftą, ir tos įmonės turės galimybę, priėmus atitinkamus įstatymus, tą žvalgybą atlikti Baltijos jūroje“, – žurnalistams penktadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Ar pritars Seimo valstiečiai ir žalieji?

Nors Lietuvos valdžioje dominuoja valstiečiai ir žalieji, tačiau būtent jų valdymo laikotarpiu Baltijos jūroje, Lietuvai priklausančiame plote, gali būti pradėta siurbti nafta. Kalbos apie tai trunka jau per 20 metų, tačiau trečiadienį Vyriausybė teigia padėjusi tašką – pritarė Žemės gelmių įstatymo redakcijos projektui, kuriame įteisinta galimybė pradėti angliavandenilių žvalgybą ir gavybą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. Tiesa, dar laukia svarstymai Seime, kur gali būti sulaukta ir pasipriešinimo.

Dabartiniame Seime dirbantys kai kurie valstiečiai ir žalieji prieš ketverius metus buvo aktyvūs kovotojai prieš „Chevron“ planus Lietuvoje išgauti dujas. Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat buvo vienas aktyvių protestuotojų prieš skalūnų dujų žvalgymą Vakarų Lietuvoje. Tiesa, jie protestavo prieš hidraulinį uolienų ardymą – būdą, kaip išgaunamos skalūnų dujos.

Kita vertus, naftos gavyba sausumoje Lietuvoje smunka kasmet – juodąjį auksą išgaunančios kompanijos teigia, kad daryti gilesnius gręžinius jau nebeapsimoka, o paviršiniai telkiniai jau baigiami išsiurbti.

Rusai siurbia netoli Lietuvos

„Jei visi reikiami įstatymai bus priimti, „Lotos“ dalyvaus šiame procese, dalyvaus konkurse žvalgytis naftos. Lietuva turi žinoti, kas yra jos gelmėse“, – svarstė Č.Okinčicas. Beje, jis priminė, kad Baltijos jūroje, Kuršių Nerijoje, Rusijai priklausančioje dalyje, naftą iš jūros jau jau keleri metai siurbia kompanija „Lukoil“.

„Lukoil“ telkinys D6 Kaliningrade
„Lukoil“ telkinys D6 Kaliningrade

„Taigi reikia matyti ir Rusijos aktyvumą. Rusai naftą siurbia visai netoli, tad klausimas, ar jie vieną dieną nepradės siurbti ir lietuviškos naftos. Todėl svarbu atlikti tyrimus“, – dėstė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Česlavas Okinčicas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Česlavas Okinčicas

Lietuvos geologai sveikintų lenkų kompanijos žingsnius Lietuvoje. Geologas Saulius Šliaupa teigia, kad atlikti tyrimus Baltijos jūroje yra būtina, o pati valstybė to nesugebėtų padaryti.

„Nors Kaliningrade struktūra yra išimtinė, tačiau naftos yra ir Lietuvoje, ypač prie Latvijos sienos. Būtent ten ir reikėtų pirmiausia pradėti tyrimus“, – įsitikinęs Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas S.Šliaupa.

Tiesa, Latvijoje valdžia jau keleri metai atvėrė Baltijos jūrą tyrimams, tačiau nei viena kompanija taip ir nepradėjo naftos išgavimo. „Jei Lietuvos vyriausybė irgi uždegė žalią šviesą, tai reikia tik džiaugtis, geologams tai geros žinios“, – teigė S.Šliaupa.

Siurbia naftą jūroje 25 metus

Naujausias „Lotos“ gręžinys B8 Baltijos jūroje pradėjo veikti 2014 metų vasarį. Jis yra nutolęs 68 kilometrus nuo Helos pusiasalio į šiaurę, Lenkijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. Gręžinys – 2,1 kilometro gylio. Pirmasis gręžinys B8-1 buvo padarytas 1983 metais.

Energetikos grupė „Lotos“ Baltijos jūroje naftą siurbia jau 25 metus. Lietuvoje lenkai valdo bendrovę „Lotos Genčių nafta“, kuri išgauna naftą Vakarų Lietuvoje.

„Neabejoju, kad Lietuvoje, kai bus skelbiamas konkursas, bus ir daugiau kandidatų žvalgyti naftos Baltijos jūroje. Bet ši Lenkijos grupė turi ilgą patirtį šioje veikloje“, – sakė verslo konsultantas Č.Okinčicas.

Beje, vasarį Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ siekia įsigyti kontrolinį antros pagal dydį šalyje naftos įmonės „Lotos“ akcijų paketą.

Lenkijos dienraštis „Parkiet“ dar pernai citavo šalies infrastruktūros ir statybų viceministrą Kazimierzą Smolinski, kuris teigė, kad „Orlen“ ir „Grupa Lotos“ susijungimas yra neišvengiamas. Abi įmones kontroliuoja valstybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

03:16
01:33
01:16

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Atrask Latviją

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką