„Lesto“ grupės pajamos per tris ketvirčius sudarė 1,68 mlrd. Litų, tai 1,51 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Anot pranešimo spaudai, pajamas didina augantis elektros energijos vartojimas.
Šiemet per tris ketvirčius bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) sudarė 299,29 mln. Lt – tai yra 5,19 proc. daugiau nei prieš metus. Atitinkamai EBITDA marža lyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 17,22 proc. iki 17,84 proc.
„Geresnį grynąjį „Lesto“ veiklos rezultatą lėmė pokyčiai įmonės viduje – efektyvinant bendrovės veiklą mažėjo veiklos sąnaudos. Taip pat dėl nuosekliai planuojamų investicijų pavyko smarkiai sumažinti skirstomajame tinkle patiriamas technologines elektros energijos skirstymo sąnaudas – šiemet jos per tris ketvirčius sudarė 7,4 proc., kai pernai – 8,21 proc. Net ir nedidelis šių sąnaudų procentinės dalies pokytis lemia milijonus išsaugotų kilovatvalandžių elektros energijos, todėl „Lesto“ nuosekliai investuoja į skirstomojo tinklo modernizavimą“, – teigia generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius.
„Lesto“ teigia, kad grynasis nuostolis susidaro dėl reguliavimo ypatumų – nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos finansinėje atskaitomybėje apskaičiuojamos daug didesnės, negu nustatant skirstymo tarifus rinkos reguliuotojo leistinos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.
Pagrindinis „Lesto“ pajamų šaltinis – elektros energijos persiuntimas, per 2012 metų devynis mėnesius sudaręs 68 proc. bendrovės pajamų. Visuomeninis elektros energijos tiekimas sudarė 22 proc. pajamų, o garantinio tiekimo vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, siekė 6 proc. nuo visų pajamų.
2012 m. devynių mėnesių „Lesto“ investicijos į elektros tinklo plėtrą ir jo modernizavimą siekė 123,1 mln. Lt – tai yra 20,31 proc. daugiau, lyginant su 2011 m. devynių mėnesių investicijomis į elektros tinklą (102,3 mln. Lt). Kadangi lyginamuoju laikotarpiu LESTO prijungė 1,48 proc. daugiau – 12 113 vnt. – naujų vartotojų objektų.
Per tris ketvirčius vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė, nevertinant stichinių reiškinių poveikio, sudarė 54,3 minutės – tai 15,4 proc. geresnis kokybės rodiklis nei prieš metus. Per 2012 m. 9 mėn. nutiesta 704 kilometrų kabelinių linijų.
