Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

​Lietuviai „NordBalt“ elektros kabelį saugo nuo rusų, švedai – nuo inkarų ir žvejų

Į laivą "Topaz Installer" Karlskronoje, Švedijoje, šiuo metu kraunamas "Nord Balt" kabelis
Jurgitos Lapienytės/15min.lt nuotr. / Į laivą „Topaz Installer“ Karlskronoje, Švedijoje, šiuo metu kraunamas „Nord Balt“ kabelis
Šaltinis: Specialiai 15min.lt iš Švedijos
0
A A

Švedų inžinierių „NordBalt“ projektas nežavėjo – buvo kitų, technine ir finansine prasme įdomesnių ir prasmingesnių projektų. Tačiau prie „Svenska Kraftnat“ vairo tuomet stojo buvęs Švedijos gynybos ministras Mikaelis Odenbergas, suvokęs politinę projekto naudą. „NordBalt“ Lietuvoje turėtų atpiginti elektrą ir suteikti geopolitinę apsaugą, o Švedijoje elektra ir taip pigi, todėl elektros jungtis į Lietuvą veikiau yra tik dar vienas elektros eksporto kelias Švedijai.

Karlskronoje, Švedijoje, jau porą dienų į laivą „Topaz Installer“ yra kraunamas „NordBalt“ aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis.

50 kilometrų kabelio į Baltijos jūros dugną turėtų būti paklotas jau po poros savaičių. Visas kabelis jūroje bus paklotas iki rudens, o jau metų pabaigoje juo pradės tekėti elektra iš Švedijos į Lietuvą.

15min.lt lankėsi Švedijoje „Litgrid“ kvietimu ir domėjosi, ką švedams reiškia „NordBalt“ kabelis ir kaip jis yra saugomas nuo galimų pažeidimų.

Saugo nuo inkarų

„NordBalt“ yra dar vienas Lietuvos žingsnis į energetinę nepriklausomybę – kuo daugiau energetikos jungčių valstybė turi, tuo ji mažiau priklausoma nuo vieno energijos šaltinio, taigi manipuliuoti ja tampa vis sunkiau.

Energetiniai ištekliai ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra Rusijos ginklas prieš Lietuvą ir kitas nuo jos energetiškai priklausomas valstybes.

Lietuva pamažu kerpa šią bambagyslę. Šiuo metu elektros jungtys su Lenkija ir Švedija yra svarbiausi valstybės vystomi energetiniai projektai, padėsiantys užtikrinti energetinį, o ir geopolitinį saugumą.

Todėl natūralu, kad vienas pirmųjų klausimų, kalbant apie tokius projektus kaip „NordBalt“, kyla apie jo saugumą. Ar rusai netrukdo kloti kabelio jūros dugne?

Ir kai Rusijos karinis laivas tau pasako, kad turi trauktis, tu traukiesi, nepaisant to, kad tu turi visas teises būti ten, o rusai jų neturi, – Švedijoje pasakojo Marcusas Jacobsonas.

Pavasarį laivas, klojantis „NordBalt“ jūroje, susidūrė su Rusijos kariniu laivu, kuris pasiuntė energetikams nurodymą: „Jūs privalote pasitraukti.“

„Kai Rusijos karinis laivas tau įsako, kad turi trauktis, tu traukiesi, nepaisant to, kad tu turi visas teises būti ten, o rusai jų neturi“, – Švedijoje pasakojo Marcusas Jacobsonas, „Svenska Kraftnat“ („Litgrid“ analogas Švedijoje) „NordBalt“ projekto vadovas.

Tačiau kabelis liko sveikas, o tai buvo vienintelis švedų susidūrimas su Rusijos kariuomene. Įprastai, M.Jacobsono teigimu, kabelį reikia saugoti nuo žvejų ir inkarų.

O ir gadinti kabelio neapsimoka.

ABB – Švedijos įmonėje, pagaminusioje „NordBalt“ kabelį, – veikia visas padalinys, atliekantis remonto darbus. Tad jeigu kabelis kažkur jūroje būtų pažeistas, jis per kelias dienas nustatytų tikslą gedimo vietą ir pakeistų sugadinto kabelio dalį nauju. 

Pasak ABB darbuotojo, pagrindinio „NordBalt“ kabelio inžinieriaus Thomaso Worzyko, yra pagaminti keli atsarginiai kabelio kilometrai, kurių užtektų tikrai ne vienam taisymui.

Latvija pasitraukė

„NordBalt“ nuo pat pradžių buvo itin politizuotas klausimas. Jau vien dėl to, kad prie „Svenska Kraftnat“ vairo stojo Mikaelis Odenbergas, buvęs Švedijos gynybos ministras.

„Scanpix“ nuotr./Mikaelis Odenbergas
„Scanpix“ nuotr./Mikaelis Odenbergas

„Entuziazmas buvo ribotas. Kiti projektai techniniams darbuotojams atrodė vertingesni. Bet man viskas atrodė šiek tiek kitaip. Po geležinės uždangos kritimo buvo daug diskusijų apie vadinamąjį Baltijos žiedą.

Aš dirbau gynybos ministru, tai buvo ir Baltijos valstybių saugumo klausimas. Mes žinojome probleminę situaciją, turint galvoje tiekimo saugumą Lietuvoje ir Latvijoje, jų priklausomybę nuo rusiškos energijos“, – kalbėjo M.Odenbergas.

Jis „NordBalt“ vadina regioniniu projektu, nors tai ir yra dvišalio susitarimo pagrindu vystomas ir Europos Sąjungos remiamas projektas (ES skyrė 131 mln. eurų iš 550 mln. eurų jam reikalingų pinigų).

Iš pradžių prie derybų stato sėdėjo ir Latvija, tačiau ilgainiui pasitraukė, palikdama jungties statyba rūpintis tik Švedijai ir Lietuvai.

Apie galimybę sujungti Lietuvą ir Švediją elektros jungtimi pradėta rimtai kalbėti 2004 metais.

Apie galimybę sujungti Lietuvą ir Švediją elektros jungtimi pradėta garsiai kalbėti 2004 metais.

Pasak M.Odenbergo, kitapus Baltijos jūros tuo metu vyravo nacionalistinis požiūris į energetikos sektorių.

„Mums buvo labai svarbu atsikratyti labai nacionalistinio požiūrio kitoje Baltijos jūros pusėje, kuris dominavo energetikos sektoriuje. Mes norėjome sukurti jungtį. Jeigu turi gerai veikiančią elektros rinką, ar labai svarbu, kokia tai yra jungtis, su Lietuva ar Latvija, jeigu visi rinkos žaidėjai turi tokią pačią prieigą?“, – sakė M.Odenbergas.

Pasak jo, dabar nacionalistinis požiūris į energetiką šiapus Baltijos jūros yra praeitis.

„Mums neįdomu statyti jungtį, jeigu kitame jos gale nėra veikiančios elektros rinkos. Tai buvo mūsų sąlyga – kad būtų įvykdytos rinkos reformos. Mes statome ne Lietuvos ir Švedijos elektros rinką, mes bandome sujungti Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkas“, – 15min.lt sakė jis.

„NordBalt“ atneš ir ekonominių permainų. 

Be politinio saugumo, „NordBalt“ atneš ir ekonominių permainų. 

Kelias pigiai švediškai elektrai į Lietuvą

Švedija elektros pagamina kur kas daugiau, nei jai reikia, todėl elektra yra pigi. Žemiau pateiktame žemėlapyje pateikiamos kovo 23 dienos elektros kainos Šiaurės ir Baltijos šalyse (eurais už megavatą).

Nord Pool Spot/Kovo 23 dienos elektros kaina, eurais už megavatvalandę
Nord Pool Spot/Kovo 23 dienos elektros kaina, eurais už megavatvalandę

Matyti, kad Švedijoje kainos yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje. Nors Lietuva taip pat kaip ir Švedija priklauso „Nord Pool Spot“ rinkai, kol nėra fizinių elektros jungčių tarp valstybių, kainos Lietuvoje nesusilygina su elektros kainomis Švedijoje.

Kai „NordBalt“ pagaliau veiks, elektra daugiausia tekės iš Švedijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai.

Bent jau tol, kol Švedijoje veiks atominės elektrinės (seniausias numatoma uždaryti iki 2025 metų, o modernesni reaktoriai turėtų nustoti veikti iki 2045 metų), o Lietuva neturės savo elektros generacijos šaltinio, kurio elektros pakaktų ne tik valstybės poreikiams, bet užtektų ir eksportui.

„NordBalt“ dabar bus elektros eksporto jungtimi iš Švedijos į Lietuvą, tačiau ilguoju laikotarpiu tai bus prekybos jungtis. Kol kas tai yra svarbiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai, o ne Švedijai, – sakė M.Odenbergas.

„Šiaurės regionas yra sėkmės istorija. Skirtingos valstybės turi labai skirtingą energijos gamybą.

Sujungti šias valstybes yra labai prasminga, nes energijos resursus galima panaudoti efektyviau ekonomikos tikslams.

Mes manome, kad verta plėsti šitą rinką, įtraukti Baltijos valstybes. „NordBalt“ dabar bus elektros eksporto jungtimi iš Švedijos į Lietuvą, tačiau ilguoju laikotarpiu tai bus prekybos jungtis. Kol kas tai yra svarbiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai, o ne Švedijai“, – sakė M.Odenbergas.

Padėtis pasikeistų, jeigu Lietuva pagaliau apsispręstų dėl atominės elektrinės statybų ir tokiu atveju iš elektrą importuojančios valstybės taptų elektros eksporto šalimi.

Tačiau šis sprendimas greitai nebus priimtas ir tik rudenį turėtų būti baigta rengti nacionalinė energetikos strategija, kurioje bus numatytos energetikos sektoriaus pagrindinės vystymosi kryptys.

O kol kas „NordBalt“ jungtimi eksportui naudosis Švedija. Lietuvos vartotojams tai taip pat turėtų išeiti į naudą. „Litgrid“ prognozuoja, kad jungtis su Švedija elektros megavatvalandės kainą galėtų sumažinti 5,4 euro.

informacija
LITGRID, AB
Vadovas: Daivis Virbickas Darbuotojų sk.: 232 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką