„Apie pusantro du mėnesius (dirbo – BNS), ir artimiausiu metu tikrai daugiau nedirbs, nes dujų kaina tokia, kad tai keltų elektros kainą. Daugelyje Europos šalių tokie blokai dirba tiek pat mažai. Ar jo reikėjo? Situaciją rinkoje buvo sunku prognozuoti, bet kuo nebuvo pasinaudota, tai galimybe kartu išspręsti ir elektros, ir šilumos gamybos problemą. Vertinant iš dabartinės perspektyvos, gal geresnė alternatyva būtų buvusi Vilniuje ar Kaune pastatyti mažesnius kogeneracinius blokus“, – interviu „Veidui“ sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Jo teigimu, kogeneracinių elektrinių reikia ir Vilniuje, ir Kaune, kur senos dujinės jėgainės ilgai nebegalės dirbti.
„Jas pakeitus moderniomis biokuro ir atliekų kogeneracinėmis, šiluma turėtų atpigti bent 20 proc. Dviejuose didžiuosiuose miestuose galima suderinti ir šilumos, ir elektros gamybą, bet mažam mieste tai ne itin efektyvu. Tad reikia ieškoti optimalaus skaičiaus, kiek kogeneracinių reikia, nes jos turi dirbti nuolat, jei norime elektrą gaminti be VIAP. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte ir siūloma atsisakyti VIAP už kogeneracinę elektrą, mainais projektus paremiant investicijomis“, – teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Pasak jo, reikia galvoti, kaip sukurti patikimą biokuro tiekimo sistemą, kurį skatintų didesnę konkurenciją.
„Lietuvos energija„ Vilniuje ir Kaune nori imtis projektų, tiek savarankiškai, tiek su partneriais“, – sakė D.Misiūnas.
9-asis blokas, kurį statė Ispanijos koncernas „Iberdrola“, kainavo apie 353,6 mln. eurų (1,221 mlrd. litų), jo statybą finansavo ERPB, paskolinęs 71 mln. eurų (245,2 mln. litų), pati įmonė ir 5 bankų konsorciumas, kuris paskolino 81,4 mln. eurų (apie 281 mln. litų).
