Procentais skaičiuojant šuolis sudaro 71 proc. nuo pradžios iki piko ir vėliau beveik 30 proc. kritimas paliekant prieaugį vos 15 dolerių arba plius 20 proc.
Tokie viražai buvo žaliavų rinkose, tačiau jos neišvengiamai atsiliepė ir kuro kainoms, dėl kurių vyksta rimtos diskusijos viešoje erdvėje, kaip čia gali taip brangti kuras degalinėse? Šiose diskusijose yra daug emocijos ir toliau galiojančių mitų, kad kainos kyla žaibiškai, bet leidžiasi lėtai.
Reikia suprasti, kad, maržos degalinėse išlieka ilgu periodu vos keli procentai, tačiau stiprūs naftos kainos pokytis verčia draustis visas grandinės dalis – pradedant perdirbėjus ir baigiant degalines. Tai reiškia, kad degalinė yra priversta staigiai didinti esamo kuro kainą, nes perdirbėjas jas taip pat didina.
Jei turi pigių degalų rezervą turi jį parduoti brangiau, nes ryt reikės vėl pirkti ir gerokai brangiau, jei rezervą parduosi pigiai, ryt negalėsi nusipirkti tiek pat degalų ir verslas nukentės. Būtent dėl to pokyčiai būna žaibiški, o ne dėl to, kad kainai augant rezervai maži, o krentant jie būna dirbtinai dideli.
Jei turi pigių degalų rezervą turi jį parduoti brangiau, nes ryt reikės vėl pirkti ir gerokai brangiau.
Beje didmeninių kainų pokyčius gali kiekvienas pasitikrinti paieškos laukelyje įvedęs „didmeninė kuro kaina“ bei pasitikrinti ar pokyčiai sutampa su galutinio vartotojo kainos pasikeitimu.
Apskritai šioje situacijoje matosi, kad esame geopolitikos įkaitais bei sugeriame biržos spekuliantų veiksmų poveikius. Rinkos prekybos dinamiškumas rodo, kad rinkos dalyviai tikisi greitos karo pabaigos, bet stengiasi gan stipriai uždirbti iš staigių kilimų ir greitų nusileidimų prekiaujant į abi puses.
Tai lemia ir didelius pokyčius degalinėse. Jei pasitvirtins greito karo prielaida, tada nebus padaryta ilgalaikės žalos ir mūsų ekonomikai. Turėsime, tikėtina aukštesnę nei prognozuotą infliaciją, bet rimtesnių sukrėtimų dar galima išvengti.
Egzistuoja ir teigiama šios situacijos pusė – vėl kyla diskusijos ar teisingos mokesčių ir akcizų politikos laikomės. Tai aktualizuoja šią temą. Eilę metų akcizai buvo didinami ir Lietuvai sekėsi surinkti mokesčius, tačiau praėjusiais metais buvo iššokta tolyn už kaimyninių valstybių – visų pirma kaimyninės Lenkijos. Vežėjai nustojo piltis degalus Lietuvoje ir potencialiai prarandama daugiau nei 100 mln. Eurų mokesčių kasmet, o padidinti mokesčiai kraunami ant gyventojų pečių.
Net pristabdžius mokesčių augimą teigiamo efekto negausime ir gyventojai toliau turės mokėti aukštas kainas dėl mokesčių ir banguojančios naftos kainos. Panašu į tai, kad keliami mokesčiai šiais metais pasimatė labiau nei prieš tai, nes anksčiau jie slėpėsi po žemomis žaliavos kainomis. Diskusijos yra gerai, bet ar bus imtasi veiksmų grąžinti degalų pirkėjus iš verslo pusės ir sumažinti spaudimą gyventojų kišenėms ateityje.
