Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 11, 11:32

Martynas Nagevičius: Lietuvos pramonė į Europos energetinį karą prieš Rusiją atėjo tam nepakankamai pasiruošusi

Skirtingai, nei pavyzdžiui Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kur dujas per paskutinį dešimtmetį pakeitė biokuras, gamtinių dujų vartojimas Lietuvos pramonės įmonėse nuo 2014 metų iki 2021 metų ne mažėjo, o augo nuo 6,4 TWh iki 6,9 TWh ir vis dar sudaro daugiau, nei pusę viso kuro galutinio suvartojimo Lietuvos pramonėje.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Čia neskaičiuojant gamtinių dujų, naudojamų, kaip žaliava trąšų gamybai, kur gamtines dujas pakeisti yra itin sudėtinga. Tai tik gamtinės dujos, vartojamos šildymui, kaitinimui, lydymui, džiovinimui, garo gamybai – žodžiu visur, kur gamtines dujas su didesnėmis ar mažesnėmis investicijomis galima būtų pakeisti elektra, gaminama iš atsinaujinančių išteklių arba pavyzdžiui biokuru.

Gamtinių dujų kaina per pastaruosius metus pakilo šešiagubai ir praeitą savaitę pasiekė 200 eurų/MWh ribą. Pramonei, kurioje naudojama daug gamtinių dujų, tai reiškia itin išaugusius gamybos kaštus ir prarandamą konkurentiškumą prieš konkurentus iš kitų Pasaulio regionų, kur gamtinės dujos nėra tokios brangios ir prieš tuos Europos konkurentus, kurie dar iki karo pradžios sugebėjo sumažinti savo priklausomybę nuo dujų vartojimo.

Iš Lietuvos biudžeto šiuo metu yra skiriama šimtai milijonų eurų gyventojų suvartojamų dujų ir elektros kainų subsidijavimui, tačiau Valstybės pagalbos ranka pramonei kol kas tiesiama nedrąsiai, nors pramonės išlikimas Lietuvai turėtų rūpėti ne mažiau, nei gyventojų sąskaitos. Nes jei pramonė Lietuvoje sustotų, gyventojų pajamos sumažėtų tiek, kad nepadėtų ir mažesnės sąskaitos už elektrą ir dujas.

Kaip susiklostė tokia situacija? Ar galima dėl to kaltinti pramonininkus? Iš dalies taip. Bet taip pat reikia prisiminti, kad iki šiol Valstybės, o iš dalies ir Europos Sąjungos politika iki karo pradžios nuolat transliuodavo žinią, kad gamtinės dujos yra perspektyvus „pereinamo laikotarpio“ kuras, investicijos į modernius gamtinėmis dujomis kūrenamus įrenginius ES Taksonomijos reglamento yra laikomos „žaliomis“ investicijomis, o akcizo mokesčių politika gamtinių dujų atžvilgiu Lietuvoje buvo nuolat nukreipta į tai, kaip galima būtų tuos mokesčius padaryti kiek galima mažesniais.

Valstybė iki šiol neduodavo jokio signalo pramonininkams mažinti gamtinių dujų vartojimą. Nei mokesčiais, nei deklaracijomis, nei subsidijų politika.

Dar blogiau yra tai, kad ir dabar daugelis pramonės atstovų ir šiandien vis dar tiki, kad šis energetinis karas su Rusija yra tik laikinas dalykas ir jau neužilgo dujų kainos grįš į tą 2020 -2021 metų lygį, kai dujų kaina svyruodavo 5-30 eurų ribose, priklausomai nuo metų sezono.

Šis tikėjimas lemia investicijų į gamtinių dujų vartojimo mažinimą atidėjimą, nepaisant, kad prie dabartinių gamtinių dujų kainų tokios investicijos atsipirktų per daugiausiai 3-4 metus, o dažnu atveju dar greičiau.

Pavyzdžiui per pastarąją savaitę gamtinės dujos GET Baltic biržoje atpigo nuo 200 eurų/MWh iki 194 eurų/MWh. Gal tai dujų pigimo pradžia?

Taip, aš tikrai manau, kad gamtinės dujos, anksčiau ar vėliau pasibaigus karui su Rusija, kiek atpigs, tačiau turiu tvirtą pagrindą teigti, kad dujos niekada nebebus tiek pigios, kokios pigios buvo prieš karą.

Jei žiūrim ateities sandorius, iš jų matome, kad ir rinka netiki, kad gamtinės dujos kada nors kainuos tiek, kiek kainavo iki Europos energetinio karo su Rusija pradžios.

Ateities sandoriai ateinančios žiemos vartojimui Nyderlandų TTF biržoje šiandien siekia 204,98 eurus/MWh, 2023/2024 metų žiemai: 160,49 eurus/MWh; 2024/2025 metų žiemai: 99,50 euro/MWh . Mažiau, nei šiandien, bet vis tiek smarkiai daugiau, nei kainavo prieš karą. Ir dujų vartotojai ateityje dabar sudarinėja tokius kontraktus ateities dujų tiekimui, bijodami, kad atėjus laikui, dujos bus dar brangesnės.

Taip pat, čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad iki dabar mes kalbėjome apie gamtinių dujų didmeninę kainą rinkoje. Aš turiu pagrindo teigti, kad net tokiu atveju, jei gamtinės dujos didmeninėje rinkoje atpigs, Europos Sąjunga darys viską, kad mažmeninėje rinkoje gamtinės dujos liktų pakankamai brangiomis, kad apsimokėtų jų vartojimą mažinti.

Europos Sąjunga tikrai pasimokė iš šio karo su Rusija ir daugiau tokios pamokos kartoti tikrai nenorės. Per didelė priklausomybė nuo gamtinių dujų importo kelia nestabilumo pavojų.

Europos Sąjunga tikrai pasimokė iš šio karo su Rusija ir daugiau tokios pamokos kartoti tikrai nenorės.

Bendrai vertinant akivaizdu, kad Europos Sąjungos tikslas, išreikštas RePOWEREU plane - iki 2027 metų pasiekti Europos Sąjungos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, kurios 2021 metais sudarė daugiau, nei 40 proc. visų į ES importuojamų gamtinių dujų, bus siekiamas net ir po to, kai baigsis karas Ukrainoje.

Šis tikslas bus siekiamas trimis esminiais būdais:

- maždaug trečdalis dujų, importuojamų iš Rusijos, bus keičiama gamtinėmis dujomis, importuojamomis iš kitų šalių - vamzdynais iš Azerbaidžano, Norvegijos, Alžyro ir kt., SGD terminalais iš kitų šalių.

- maždaug trečdalis dujų, importuojamų iš Rusijos bus keičiama atsinaujinančiais energijos ištekliais - biometanu, elektra, pagaminta iš atsinaujinančių išteklų, biokuru, žaliuoju vandeniliu

- ir maždaug trečdalis dujų, importuojamų iš Rusijos bus keičiama priemonėmis, didinančiomis energijos efektyvumą bei kitomis priemonėmis, leidžiančiomis atsisakyti gamtinių dujų vartojimo.

Iš viso RePOWER EU planas numato 116 milijardų kubinių metrų per metus gamtinių dujų metinio vartojimo ES sumažinimą iki 2027 metų. Tai yra apie 30 procentų viso šiuo metu ES vartojamo gamtinių dujų kiekio.

Atkreipiu dėmesį, kad tai yra pirmas kartas, kai ES oficialiai pateikia planą, numatantį tokį drastišką gamtinių dujų vartojimo mažinimą per tokį trumpą 5 metų laikotarpį.

Taigi, galima tikrai tvirtai prognozuoti, kad net tokiu atveju, jei gamtinės dujos , pasibaigus karui su Rusija, atpigtų didmeninėje rinkoje, Europos Sąjunga darys viską, kad dujos toliau išliktų nepatraukliu kuru tiems, kas gali tas dujas keisti, investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą arba dujų keitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Vienas pavyzdys. Europos Komija dar 2021 metų liepos 14 dieną savo pateiktame „Fit for 55“ priemonių pakete pasiūlė taip pat ir ATL prekybos direktyvos pakeitimus, numatant ATL prekybos sistemą išplėsti, sukuriant greta prekybos sistemą pastatams ir kelių transportui. T.y Europos Komisija pasiūlė, kad dujų tiekėjai, kurie tiekia dujas įrenginiams, nepatenkantiems į ATL prekybos sistemą jau nuo 2026 metų privalėtų atsiskaitinėti už jų patiektų sudegintų dujų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir atitinkamai Valstybių organizuojamuose aukcionuose įsigyti atitinkamą kiekį ATL.

Todėl, Lietuvos pramonei siekiant likti konkurencinga yra būtina mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų vartojimo ateityje. Ir daryti tai, kaip galima greičiau, greičiau nei tai darys kitų ES šalių pramonininkai. Taip įgyjant konkurencinį pranašumą

Labai reikalingas ir aiškus Lietuvos Vyriausybės signalas pramonei – mažinti gamtinių dujų vartojimą. Ir planą, kuris apimtų ne tik gamtinių dujų keitimą mazutu vienai žiemai viename mieste, bet išsamų planą artimiausiems 5 metams. Su numatoma valstybės pagalba, skatinimo mechanizmais, kiek tai įmanoma.

Bet svarbiausia, ko reikia – nebepalikti to dviprasmiškumo. Iškeliant gamtinių dujų vartojimo mažinimo tikslą per artimiausius 5 metus, kaip strateginį Valstybės tikslą.

Lietuvos pramonė turi pinigų tam tikslui įgyvendinti. Bet reikia aiškios Valstybės pozicijos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką