Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 06 27, 10:53

Martynas Nagevičius: užsidirbti iš elektros balansavimo – nauja galimybė vartotojams

Ar sutiktumėte žiemos metu naktį keletui valandų sustabdyti šilumos siurblį, šildantį Jūsų namą, ir už tai gauti tiek pinigų, kiek užtektų vėliau, nieko nemokant, pastatą šildyti visa dieną?
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Arba laikinai išjungti šaldytuvus, leidžiant temperatūrai šaldymo kameroje trumpam vienu laipsniu paaugti, žinant, kad tai nepakenks ten saugomiems produktams, bet mainais už tai gauti dvigubai daugiau pinigų, nei reikia vėlesniam papildomam šaldytuvo darbui, temperatūrai šaldymo kameroje vėl sumažinti?

O gal atvirkščiai – sutiktumėte už valandą galiojantį specialų pasiūlymą už pusę kainos padidinti šilumos siurblio darbą, pakaitinti vandenį „boileriuose“ , šiek tiek pamažinti temperatūrą šaldytuvų kamerose ar įsikrauti elektromobilį tam, kad vėliau šiems poreikiams būtų mažiau suvartojama brangesnės elektros?

Ne, ne, tikrai nereikės, norint pasinaudoti tokiais pasiūlymais budėti naktį ir laukti pasiūlymo, o tada įjungti ar išjungti elektrą vartojančius prietaisus. Tam pakanka tik modernaus elektros skaitiklio, fiksuojančio elektros vartojimą kas 10 sekundžių, nesudėtingos automatikos su nustatymais ir sutarties su paklausos valdymo paslaugos telkėjais.

Suprantu, kad tai skamba keistai elektros vartotojams, įpratusiems elektrą pirkti fiksuota kaina visa laiką, kai nėra jokios prasmės galvoti kada tos elektros vartoti daugiau, o kada mažiau, tačiau energetika šiuo metu keičiasi tokiais greitais tempais, kad tokios galimybės jau yra. Paklausos telkimo paslaugas Lietuvoje jau teikia ne viena įmonė.

Paklausos valdymo sprendimai pirmą kartą buvo pritaikyti prieš 20 metų, tačiau pastaruoju metu, dėl augančios gamybos vėjo ir saulės elektrinėse ir dėl siekio mažinti iškastinio kuro vartojimą, Europoje bei JAV tapo sparčiai populiarėjančiu elektros sistemos balansavimo būdu. Ir jis į Lietuvą ateina kaip tik pačiu reikalingiausiu metu.

Birželio 22 dieną buvo lygiai mėnuo, kai Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, nebeperka iš Rusijos elektros balansavimo paslaugų.

Elektros energetikos sistemos balansavimas yra paslauga, kurios pagalba užtikrinama pusiausvyra tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos. Taikant tradicinį balansavimo metodą, šią paslaugą iki šiol dažniausiai teikdavo iškastinius išteklius naudojančios elektrinės, kurios gali, esant poreikiui, kiek pamažinti arba kiek padidinti veikimo galią, taip subalansuojant elektros gamybą ir vartojimą sistemoje.

Iki šių metų gegužės 22 dienos vadinamojoje IPS/UPS elektros sistemoje veikiančios Baltijos šalys sistemai balansuoti naudodavosi techniniais rusiškos energijos srautais. Nuo gegužės 22 dienos – tik Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos pajėgumais.

Elektros energetikos sistemos balansavimas yra paslauga, kurios pagalba užtikrinama pusiausvyra tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos.

Kas įvyko Baltijos šalių balansavimo rinkoje, atsisakius paslaugų iš Rusijos? Baltijos šalių elektros rinkos duomenų skelbimo platformos duomenimis – balansavimo kainos per paskutinį mėnesį užaugo maždaug pusantro karto, lyginant su balansavimo kainomis, buvusiomis prieš mėnesį tuo metu, kai balansavimo paslaugos buvo perkamos iš Rusijos.

Balansavimo paslaugos kainos augimo priežastis – sumažėjusi balansavimo paslaugos pasiūla, o taip pat greitai auganti dujų ir anglies kaina, nes balansavimo paslaugą teikiančios iškastinį kurą deginančios elektrinės elektrą gamina labai aukštais kintamais kaštais.

Vieną vertus – tai dar viena bloga naujiena elektros vartotojams, kurie už balansavimą netiesiogiai sumoka, mokėdami už elektros perdavimo operatoriaus (Litgrid) paslaugą.

Kitą vertus – tai galimybė tiems, kas nori užsidirbti iš paklausos valdymo paslaugos teikimo.

Nes elektros energetikos sistemos valdymo operatorius elektros paklausą ir pasiūlą subalansuoti gali ne tik pakeisdamas pasiūlą (pavyzdžiui 1 MW padidinant kokios akmens anglį, skalūnus arba gamtines dujas deginančios elektrinės gamybą) , bet ir sumažinant paklausą (t.y tuo pačiu 1 MW sumažinant elektros paklausą, išjungiant dalį vartojimo arba jį sumažinant). Vartotojams, kurie reikiamu metu sumažina vartojimą, už tai galima sumokėti lygiai tiek pat, kiek už papildomą elektrą būtų sumokama balansavimo paslaugą teikiančiam gamintojui.

Visų pirma čia suklusti turėtų pramonės įmonės, gamyklos, didžiųjų šaldymo sandėliavimo paslaugų teikėjai, vandenvalos įmonės, biurų pastatų valdytojai, prekybos centrų operatoriai. Tačiau tik laiko klausimas kada šia paslaugą per paslaugos telkėjus galima bus teikti ir nedideliems buitiniams elektros vartotojams.

Ypač turint mintyje tai, kad jau šį rudenį bus teikiama Valstybės parama tiems saulės elektrines ant savo pastatų statantiems gyventojams, kurie kartu su saulės elektrine statosi ir elektros kaupimo akumuliatorių. O turint elektros kaupimui pritaikytą bateriją, net nedidelio pastato savininkas gali pakankamai nemažai sutaupyti, teikdamas balansavimo paslaugą ir gautomis pajamomis mažindamas savo išlaidas elektros .

Jei mes į akumuliatorius žiūrėtume tik kaip į galimybę nusipirkti elektros tuo metu, kai elektra rinkoje yra pigesnė, o parduoti tuo metu, kai elektra rinkoje yra brangesnė, tai vien iš šio kainų skirtumo akumuliatorius kol kas dar niekaip neatsiperka. Pavyzdžiui 2021 metais vidutinis skirtumas tarp paros šešių iš eilės žemiausių rinkos kainų vidurkio ir paros šešių iš eilės aukščiausių rinkos kainų vidurkio Lietuvoje siekė 6,3 cento/kWh.

Tai reiškia, kad 6 kWh talpos akumuliatorius, šiuo metu kainuojantis apie 4000 eurų, kuris vieną kartą per dieną įsikrauna ir vieną kartą per dieną išsikrauna, pasikraudamas pigesnės elektros laikotarpiu, o išsikraudamas brangesnės elektros laikotarpiu per metus praeitais metais būtų sutaupęs apie 138 eurus. Dar 30-40 eurų jis sutaupytų, mažiau mokėdamas ESO už elektros, tiekiamos ne piko metu, persiuntimą. Bet kuriuo atveju – bendri sutaupymai yra per maži, kad galima būtų kalbėti apie akumuliatoriaus atsipirkimą vien iš kainų svyravimo rinkoje. Net jei elektrą pirktumėte kiekvieną valandą besikeičiančiu elektros tarifu. Ir net, jei Valstybė kompensuotų pusę investicijos.

Tačiau jei mes akumuliatorius naudojame balansavimui teikti, tada investicija į akumuliatorius tampa gerokai patrauklesne.

Paimkim vieną praeitos savaitės dieną. Pavyzdžiui kad ir tą pačią birželio 22 dieną. Šios dienos 5-ą ryto balansavimo kaina, kurią balansuotojas gautų, padidindamas gamybą arba sumažindamas vartojimą, siekė 54,9 ct/kWh. Kai tuo tarpu rinkos kaina tuo pačiu metu siekė tik 11,1 ct/kWh, o rinkos kaina valanda anksčiau – 4-ą ryto siekė tik 1,0 ct/kWh. Taigi, pasikrovus akumuliatorių 4-ą ryto ir jį iškrovus 5-ą ryto, parduodant šią elektrą, kaip balansavimo paslaugą, kartu dar sustabdžius trumpam elektros vartojimą valandai 5-ą ryto, iš vienos kWh galima buvo užsidirbti net 53,9 ct/kWh.

Ir čia paėmiau tik vieną atsitiktinę dieną. O balansavimo kainos pastaruoju metu dažnai būna ir dar smarkiai aukštesnės, dažnu atveju net viršija eurą už kWh. Atitinkamai – teikiant balansavimą reguliavimu „žemyn“, kai elektros sistemos operatoriui atsiranda poreikis sumažinti gamybą arba padidinti vartojimą, o papildomai suvartojamą kWh jau dabar kartais galima netgi gauti priemoką (neigiama balansavimo kaina)

Rinkos kainos svyruoja gerokai mažiau, nei balansavimo kaina. Taigi balansavimo paslauga, teikiant paklausos valdymo paslaugą net įsigijus elektros kaupimo baterijas, yra gerokai patrauklesnė, lyginant su paprastu bandymu pirkti elektrą rinkoje tada, kai ji tiesiog pigesnė.

Visus, kurie norėtų su paklausos valdymo paslauga ir galimybėmis iš to užsidirbti sužinoti daugiau, kviečiu į Lietuvos energetikos agentūra birželio 29 d., 14 val., Energetikos ministerijoje organizuojamą ekspertų diskusiją „Elektros energijos telkimo paslaugos problemos ir perspektyvos Lietuvoje“.

Nes tie, kurie pirmi sužino, visada laimi.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką