Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Memorandumas su „Hitachi“: valdantieji vienaip kalba, kitaip daro?

„Hitachi“
BFL nuotr. / „Hitachi“
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kai 2009 m. buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos importe energetikos išteklių dalis ėmė sparčiai augti. Ir Lietuva iš elektros energijos eksportuotojos tapo viena didžiausių jos importuotojų. Tačiau naujos atominės statyba toliau kalbų taip ir nenuėjo.

Išjudinti projekto nepavyko ne tik konservatoriams, bet ir prieš pusantrų metų valdyti sugrįžusiems socialdemokratams. Todėl šią savaitę nelauktai nuskambėjo žinia, kad Energetikos ministerija pasirašė memorandumą su „Hitachi“. Memorandumas visiškai sujaukė iki tol premjero dėstytas mintis, kad valdantieji atsižvelgs į referendumą, kuriame piliečiai pasisakė prieš Visagino atominę (VAE). Kita vertus, valdantieji patys pasirašė partijų susitarimą, kuriame buvo įsipareigota siekti Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, politiškai jį remti ir ginti nuo interesų grupių ir trečiųjų šalių jį diskredituoti.

Trečiadienį energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir „Hitachi–GE Nuclear Energy Ltd” prezidentas Hirotas Uozumis pasirašė Supratimo memorandumą. Jis nėra įpareigojantis, parengtas atsižvelgus į projekto peržiūros metu pasiektą pažangą bei Lietuvos politinių partijų susitarimą neatidėliojant įgyvendinti strateginius energetikos projektus.

Energetikos ministerija ir „Hitachi“ susitarė dėl veiksmų steigiant tarpinę Visagino atominės elektrinės statybos įmonę. Jos steigimo planas turi būti parengtas iki rugsėjo vidurio ir pateiktas regioninių partnerių Latvijos ir Estijos atstovams, kad Baltijos Ministrų Tarybos Vyresniųjų energetikos pareigūnų komitetas galėtų priimti sprendimus dėl regioninės atominės elektrinės statybos bendrovės steigimo. Tai taptų lūžiu įgyvendinant projektą. Energetikos ministras pripažįsta, kad diskusija užsitęsė.

Partneriu geriausia, kad būtų konkreti įmonė, kad būtų viena vieta, kad būtų tam tikra vėliava, kurią laikytų konkretus ūkio subjektas, nes dabartinė situacija tokia pakankamai virtuali yra, kai valstybė nelabai žino, su kuo kalbasi, – teigė energetikos ministras J. Neverovičius.

„Partneriu geriausia, kad būtų konkreti įmonė, kad būtų viena vieta, kad būtų tam tikra vėliava, kurią laikytų konkretus ūkio subjektas, nes dabartinė situacija tokia pakankamai virtuali yra, kai valstybė nelabai žino, su kuo kalbasi“, – teigė energetikos ministras J. Neverovičius.

Atominę elektrinę statysiančią įmonę „Hitachi“ ragino steigti dar 2012 m., iškart po to, kai Seimas patvirtino Koncesijos sutartį. Tačiau tokį sprendimą parlamento rinkimų ir referendumo išvakarėse priimti nesiryžt. 2012 m. rugsėjį, parą praleidę prabangioje viloje Prienų rajone, Latvijos, Estijos ir Lietuvos premjerai apsiribojo vien tik politine deklaracija, išsiskirstė susitarę laukti referendumo  rezultatų. O netrukus jame dalyvavo daugiau nei pusė  (52,39 proc) rinkėjų, iš jų atominės statybą palaikė 34 proc., prieš – 62,74 proc. balsavusiųjų

Šį referendumą inicijavę žalieji dabar apeliuoja į valdančiųjų sąžinę. Mat jie patys yra pridėję prie referendumo – Seime balsavo už, kad jis būtų surengta. Kartu su referendumu vykusius Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis ir būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė gerbsiąs rinkėjų valią.

„Sakome šiam projektui „ne“. Šiandien man, kaip ekonomistui, trūksta dar daugelio atsakymų“, – teigė ministras pirmininkas A. Butkevičius.

Jis sakė, kad nepritaria konservatorių vyriausybės ir „Hitachi“ projektui, žadėjo artimiausiu metu teikti Seimui teisės aktus, kad įsibėgėjusi Visagino atominės statyba  būtų nutraukta, vėliau prašneko apie galimybę revizuoti ir gal būt tęsti „pagerintą“ projektą

„Ar galėtų „Hitachi“ statyti elektrinę? Kol kas – ne“, – sakė premjeras.

Nepaisant šių kalbų, įpusėję kadenciją, socialdemokratai prieš Prezidento rinkimus pasirašė Seime atstovaujamų partijų susitarimą, kuriame ir punktas dėl būtinybės kuo greičiau įgyvendinti strateginius energetikos projektus, tarp jų – ir Visagino atominės.

Energetikos ministras J. Neverovičius, prieš metus tikino, kad derybos su strateginiu investuotoju „Hitachi“ gali būti tęsiamos tik po to, kai su regioniniais partneriais, Latvija ir Estija, bus įkurta atominę elektrinę statysianti įmonė. Tad kokie įstrigusio projekto rodiklių pokyčiai taip paveikė valdančiųjų nuomonę, kad šie grįžo dialogo su „Hitachi“, nebelaukdami kada prisijungs latviai su estais?

Ar galėtų „Hitachi“ statyti elektrinę? Kol kas – ne, – sakė premjeras.

„Iš tikrųjų, nepasikeitė niekas. Pagrindinė problema ir pagrindinis kliuvinys liko tas pats. Vyksta tokie ritualiniai šokiai apie šią kliūtį – tai yra mūsų referendumas, referendumo rezultatai, neaiški Lietuvos politinė valia: projektas yra įgyvendinamas ar neįgyvendinamas. Dėl to kyla įvairiausių abejonių mūsų regioniniams partneriams. Tai Lietuva turi atsakyt: mes įgyvendinam ar neįgyvendinam, turint galvoje tai, kas vyko po 2012 m. referendumo. Kol nėra šio atsakymo, toks šokis iš vienos pusės prie projekto, iš kitos pusės, bučinys į skruostą, bučinys į kitą skruostą, man atrodo, nepakeis nieko iš esmės“, – kalbėjo „Verslo žinių“ žurnalistas Rytas Staselis.

Valdantieji dabar nėra linkę kalbėti, kad be Visagino atominės pajėgumų Lietuvai, o kartu ir kitoms Baltijos šalims, beveik neįmanoma sinchronizuotis su Europiniais tinklais. Švedijos bendrovės „Gothia Power“ ekspertai išnagrinėjo dešimtis galimų sinchronizavimo scenarijų. Tyrimas patvirtino, kad regionui būtinas savas galingas elektros generavimo šaltinis

„Mes kalbame apie bendrą ES energetikos rinką. Tam pritaria visi  – ir Lietuva, ir Latvija, ir Estija“, – pridūrė J. Neverovičius.

Lietuva perka apie 2/3 suvartojamos elektros. Mūsų valstybė už importuojamą elektrą ir dujas kasmet sumoka vos ne 2 mlrd. litų. Tai – pinigai, kurie galėtų likti Lietuvoje, tačiau išplaukia į Rytus, kur mūsų vartotojų sąskaita finansuojamos elektrinių statybos, dujų verslovės, dotuojami energijos vartotojai.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką