Su 15min redakcija susisiekusi Rūdiškėse gyvenanti Agnija (pavardė redakcijai žinoma) 15min tvirtino iki šiol taip ir nesulaukusi „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) žadėtos kompensacijos.
„Elektros neturėjome nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 3 ar 4 dienos. Iš pat pradžių mes ESO skambinome, klausėme, kaip bus dėl kompensacijos, o įmonė pranešė, kad priims sprendimą tik spalį. Paskui spalį skambinome – vėl atsakė, kad dar nepriimtas sprendimas“, – stebėjosi moteris.
Be to, ESO savitarnos svetainėje Agnija iki šiol mato žinutę, skirtą nukentėjusiems nuo 2024 m. 07 28 – 08 08 įvykusios audros.
„Jeigu jūsų objekte elektros energijos atjungimas truko ilgiau nei 72 val., sprendimas dėl kompensacijos už laiku neatnaujintą elektros energijos persiuntimą bus priimtas gavus VERT sprendimą. Apie sprendimą dėl kompensacijos informuosime jus atskiru pranešimu (ne anksčiau nei po 45 k.d. po ESO kreipimosi į VERT“, – informuojama ESO savitarnoje.
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė 15min paaiškino, kad šios kompensacijos įmonė dar negali išmokėti gyventojams, nes negautas sprendimas iš VERT.
Tačiau, pasak R.Juodkienės, belaukiant VERT sprendimo dėl minėtos kompensacijos, ESO savo iniciatyva gyventojams mokėjo kompensacijas už patirtus tiesioginius nuostolius dėl audros. Tiesa, tik tiems, kurie kreipėsi patys.
„Rugpjūtį po didžiosios audros nusprendėme, kad už nuostolius kompensuosime atskirai arba papildomai, nes VERT sprendimui įtakos neturime – nežinome, ar priims sprendimą dėl kompensacijos. Mes savo iniciatyva priėmėme sprendimą, kad nuostolius kompensuosime, taigi iš viso yra du skirtingi mechanizmai. Kiek tų klientų pagal VERT bus, kuriems bus išmokėtos kompensacijos, negaliu pasakyti, nes skaičiai paaiškės, kai taryba priims sprendimą“, – aiškino R.Juodkienė.
Ji tvirtino, kad tiesioginius nuostolius kompensuodama ESO taikė vienintelį faktorių – jei elektros po audros nebuvo 72 valandas, gyventojai galėjo pateikti prašymą. Maksimali kompensacijos suma siekė 200 eurų.
Per 2024 m. ESO gavo 1704 prašymus kompensacijoms gauti: iš jų 1021 prašymas užregistruotas per savitarną, 627 pateikti el. paštu, 33 prašymai paprastu paštu, o klientų aptarnavimo specialistai užregistravo 23 prašymus.
ESO nurodo iš viso kompensacijoms skyrusi apie 94,5 tūkst. eurų.
Kodėl užtruko visą pusmetį?
Tuo tarpu sprendimas dėl visų gyventojų, 72 valandas neturėjusių elektros, kompensacijų įstrigęs VERT.
VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Simona Stankė 15min tvirtino, kad VERT ištyrė galimas elektros energijos tiekimo nutraukimo priežastis ir tiekimo atstatymo eigą.
„Parengtas tyrimo aktas šiuo metu yra pateiktas ESO vertinimui. Įvertinus gautas ESO pastabas, tyrimo aktas bus svarstomas VERT posėdyje sausio 27 dieną“, – teigė VERT atstovė.
Pasak S.Stankės, VERT priėmus sprendimą dėl tyrimo akto, ESO apskaičiuos konkrečius kompensacijų dydžius ir pradės sprendimo įgyvendinimo procedūras.
„Preliminariai vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei per 72 val. ir kurie per metus suvartoja apie 1800 kWh, galėtų priklausyti apie 35–40 Eur kompensacija. Konkreti kompensacija priklauso nuo sumokėtos metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos, tačiau neviršijant pusės šio dydžio“, – informavo S.Stankė.
Į 15min klausimą, kodėl sprendimas dėl kompensacijų trunka jau pusmetį, VERT neatsakė.
R.Juodkienė tvirtino, kad kai VERT priims sprendimą, ESO, vadovaudamasi kriterijais, sistemoje atrinks klientus, kuriems priklauso kompensacijos. Šiems klientams nieko daryti nereikės – pagal VERT sprendimą paskaičiuota kompensacija bus pervesta į jų sąskaitą.
Kokius tiesioginius nuostolius prašė kompensuoti?
Tuo tarpu ESO kompensuojant tiesioginius nuostolius, pasak R.Juodkienės, absoliuti dauguma klientų prašė kompensuoti už sugedusius maisto produktus (daugiau nei 1700), daugiau nei 600 klientų prašė kompensuoti patirtas išlaidas už generatorių nuomą, jų įsigijimą, taip pat kurą, kuris buvo naudojamas generatoriams. Gerokai mažesnė dalis – iki 100 – klientų kreipėsi su prašymais kompensuoti apgyvendinimo išlaidas.
Pasak jos, visus šiuos prašymus turėjo užregistruoti patys gyventojai. Teikdami prašymus jie pridėjo pirkimo kvitus, kiti siuntė turimas nuotraukas, dar su kitais susiekė ESO klientų aptarnavimo specialistai ir individualiai sprendė, kokius galimus įrodymus klientas gali pateikti.
„Visi pateikusieji prašymus taip pat turėjo nurodyti čekius, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros energijos ir visi tie duomenys buvo tikrinami. Visi klientai turėjo nurodyti konkretų objektą, kuriame liepos pabaigos – rugpjūčio pradžioje siautusios audros metu elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 72 val. Jeigu šis sutrikimas buvo su pertraukomis, kurios netruko ilgiau nei 6 val., tai toks sutrikimas laikomas vienu (atitinka 72 val.)“, – teigė ji.
1069 prašymai buvo išnagrinėti ir klientams išmokėtos kompensacijos. Vidutinė kompensacijos suma siekė 88 eurus, o maksimali galima išmoka – 200 eurų.


