Pasak agentūros „Bloomberg“, nuo tolesnio naftos kainų smukimo ypač nukentėtų Rusija, Iranas, Nigerija ir Venesuela.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sprendimas nemažinti bendros gavybos kvotos yra „didelis sukrėtimas Karakasui, sukrėtimas Teheranui ir Abudžai“, mano tyrimų įmonės IHS vicepirmininkas ir konsultacijų įmonės „Cambridge Energy Research Associates“ (CERA) steigėjas Danielis Yerginas.
Prie 100 JAV dolerių už barelį siekiančių naftos kainų pripratę naftos gamintojai nediversifikavo ekonomikos arba tai darė pernelyg lėtai.
Prie 100 JAV dolerių už barelį siekiančių naftos kainų pripratę naftos gamintojai nediversifikavo ekonomikos arba tai darė pernelyg lėtai, teigia ekonomistai, įspėjantys apie mažų naftos kainų grėsmę visais lygmenimis, įskaitant socialinį.
Nuo metų pradžios naftos kainos sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, tačiau teoriškai kainos gali smukti tol, kol pasieks gavybos esamuose gręžiniuose savikainos lygį.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, gavyba Šiaurės Dakotos Bakeno naftos regione – o būtent ją, dalies ekspertų nuomone, siekia sustabdyti OPEC valstybės narės, – nebebūtų pelninga, jeigu kainos nusileistų iki 42 JAV dolerių už barelį.
TEA duomenimis, Kuveitui, Katarui ir JAE užtektų maždaug 70 JAV dolerių barelio kainos biudžetui subalansuoti. Tuo tarpu Iranui reikalinga 136 JAV dolerių kaina, Venesuelai ir Nigerijai – 120 JAV dolerių kaina, o Rusijai – 101 JAV dolerio kaina.
