Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 31d. 10:03

Naujas baubas – žaliosios laivybos iššūkiai

Krovininis laivas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Krovininis laivas

Lietuvos laivų savininkai sunerimę dėl ketinimų sumažinti anglies dvideginio išmetimų iš laivų. Jie dar nespėjo atsigauti po sprendimo gerokai sumažinti kuro sieringumą. Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas mano, kad tam jau reikia ruoštis dabar, bet sprendimus priimti atsakingai, kad nenutiktų taip, kaip prieš keliolika metų, kai Lietuva dėl netinkamo atstovavimo tarptautinėse jūrų organizacijose prarado 15 proc. Lietuvos laivyno tonažo.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos teigimu, šiuo metu didelį nerimą laivų savininkams kelia griežtėjantys gamtosaugos reikalavimai. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra įsipareigojusi iki 2050 metų 50 proc. sumažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimų iš laivų, palyginti su 2008 metų emisijomis. Manoma, jog tam tikri sprendimai jau turi būti padaryti iki 2030 metų. Tačiau efektyvių technologijų, kurios leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus, rinkoje nėra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Krovininis laivas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Krovininis laivas

Svarstomos ir tiriamos galimybės naudoti kaip jūrinį kurą vandenilį ar amoniaką. Manoma, kad jų galimybės virsti jūriniu kuru galėtų būti įgyvendintos ne anksčiau kaip iki 2030 metų.

Šiuo metu Europos Komisijoje (EK) ir tarp ES valstybių narių yra prasidėjusios diskusijos dėl anglies dvideginio emisijų laivyboje apmokestinimo taikant principą „teršėjas moka“. Tikėtina, kad 2021 m. EK Europos Tarybai ir Parlamentui pateiks siūlymų šiuo klausimu.

Vienintelė galimybė sumažinti anglies dvideginio emisijas yra didinti laivų efektyvumą, naudoti „slow steaming“ koncepciją arba pereiti prie suskystintų gamtinių dujų.

„Dabar diskutuojama, kaip pasiekti anglies dvideginio sumažinimą. Pradėti vartoti suskystintąsias gamtines dujas kaip laivų kurą? Jos išsprendžia sieringumo klausimą, azoto oksidų, bet iki galo neišsprendžia anglies dvideginio emisijų klausimų.

Problema ta, kad nėra naujų technologijų, jų tik ieškoma. Laivų savininkai siūlo, kad dalis lėšų, įsigyjant jūrinį kurą, tektų mokslo institucijoms. Galbūt apie 2030-uosius rinkoje pasirodys laivai, kurie kaip kurą naudos vandenilį ar amoniaką. Šiandien vienintelė galimybė sumažinti anglies dvideginio emisijas yra didinti laivų efektyvumą, naudoti „slow steaming“ (plaukti lėtai, – aut. past.) koncepciją arba pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) panaudojimo, kurios tik iš dalies išsprendžia emisijų klausimus“, – sakė G.Kutka.

Sieros gaudyklių atsiperkamumas abejotinas

Priminsime, kad ne taip seniai laivų savininkams teko susidurti su iššūkiais, susijusiais su kuro sieringumo mažinimu. Ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, buvo diegiamos sieros gaudyklės (vadinamieji skruberiai), pareikalavusios didžiulių investicijų.

„Sieros gaudyklės instaliavimas laive pareikalavo 0,5-5 mln. eurų investicijų vienam laivui. Dabar matome, kad jų atsiperkamumo laikas labai ilgas. Skirtumas tarp sieringo mazuto ir nesieringo dyzelino dabar yra palyginti nedidelis. Ko gero, būtų buvę geriau nieko nedaryti ir naudoti švaresnį kurą. Tačiau tuo metu, kai buvo priimami sprendimai, tas kainų skirtumas buvo apie 200 dolerių už toną. Kadangi dabar skirtumas sumažėjo, tad gaudyklių atsiperkamumas yra abejotinas. Tačiau nuo 2015 metų reikalavimas, kad kuro sieringumas neviršytų 0,1 proc. Baltijos ir Šiaurės jūrose, buvo įteisintas ir negalėjai laukti. Nuo 2020 metų pradžios visame pasaulyje įsigaliojo reikalavimas neviršyti jūriniame kure sieros 0,5 proc. vietoje buvusių 3,5 proc.“, – aiškino laivų savininkų atstovas.

Vitos Jurevičienės nuotr./Tarptautinė jūrų organizacija įsipareigojo iki 2050 metų CO2 išmetimus iš laivų sumažinti 50 proc.
Vitos Jurevičienės nuotr./Tarptautinė jūrų organizacija įsipareigojo iki 2050 metų CO2 išmetimus iš laivų sumažinti 50 proc.

„Jeigu nieko nedarysime, sėdėsime baloje“

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas dėsto žaliosios laivybos pagrindų kursą studentams, o magistrantams – kursą Žalioji laivyba. Be to, jam tenka dalyvauti europiniuose projektuose, susijusiuose su šia tematika.

„Natūralu, kad visi mes turime būti suinteresuoti mūsų aplinkos švarumu. Tačiau kartais sprendimai dėl laivų priimami ne visai apgalvotai: strategijos atžvilgiu teisingi, laiko – ne. Pavyzdžiui, skruberių atžvilgiu ne viskas buvo sudėliota gerai. Bet jeigu nieko nedarysime, sėdėsime baloje. Daryti reikia, bet protingai ir apgalvotai“, – mano profesorius.

Pasako jo, sprendžiant CO2 problemą yra kelios kryptys. Viena jų – gerinti laivų konstrukcines savybes, t. y. tobulinti variklius ir kurti naujus. Pasak profesoriaus, variklių gamintojai nesnaudžia, jie labai greitai adaptuojasi prie naujų sąlygų. Tačiau šis būdas problemos iki galo neišspręstų. Todėl labai svarbus antras būdas – naudoti naujus, švaresnius kurus, pvz., suskystintąsias gamtines dujas (SGD). Naujas būtų amoniako ar vandenilio kuras.

Problema ta, kad nėra naujų technologijų, jų tik ieškoma. Laivų savininkai siūlo, kad dalis lėšų, įsigyjant jūrinį kurą, tektų mokslo institucijoms.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas

„Norint mažinti CO2 ir azoto oksidų kiekį šiandien optimaliausias būdas būtų statant naujus laivus pritaikyti juos naujiems kurams montuojant modernesnę įrangą ir pirmiausia variklius.

Dar vienas būdas – statyti hibridinius laivus. Tačiau šie daugeliu atvejų plaukioja nedideliais nuotoliais. Pavyzdžiui, jie galėtų būti varomi ir dujomis, ir elektra, kaip kurą naudoti SGD ir naftos produktus. Kaip epizodinis dalykas galėtų būti ir saulės energijos panaudojimas. Svarbu neatidėti šios problemos sprendimo ir ieškoti būdų jau dabar“, – mano profesorius.

Prarasta 15 proc. laivyno tonažo

„Problema – ką nors padaryti senuose laivuose. Žinoma, jeigu mes neturėtume tokių laivų, mums šis klausimas nerūpėtų. Bet mes jų turime, jie kol kas dirba pelningai ir reikia leisti jiems baigti darbą. Ir todėl priimti sprendimus reikia labai atsargiai.

Lietuvai Tarptautinėje jūrų organizacijoje atstovavau nuo 1994 iki 1999 metų. Šioje organizacijoje galima ginti savo šalies interesus. Mes, tų šalių, kurių ekonominė situacija tuo metu nebuvo ypač gera, atstovai, įvertindavome savo šalies situaciją ir galėjome priimti normalius sprendimus, darančius mažesnę įtaką būtent seniems laivams. Priešingu atveju mažų laivų savininkai paprasčiausiai bankrutuotų. Tačiau kartais, kai įsikiša politikai, geri darbai nueina perniek“, – sakė V.Paulauskas.

„O ką padarė mūsų Aplinkos ministerija ir Seimas? Aplinkos apsaugos įstatyme reikalavimas buvo įrašytas be jokių išlygų.

Problema – ką nors padaryti senuose laivuose. Žinoma, jeigu mes neturėtume tokių laivų, mums šis klausimas nerūpėtų. Bet mes jų turime, jie kol kas dirba pelningai ir reikia leisti jiems baigti darbą.

Profesorius papasakojo apie įvykį, nutikusį prieš keliokiką metų. IMO buvo svarstomas skystinio gesinimo sistemų klausimas. Organizacija nusprendė, kad senuose laivuose sena sistema gali likti iki tol, kol jiems bus atliekamas kapitalinis remontas arba jeigu bus panaudota skystinio gesinimo sistema, t. y. laive kils rimtas gaisras. Tai reiškė, kad senieji laivai gali plaukioti iki nurašymo. Tokią direktyvą priėmė ir Europos Komisija.

A.Kripaitės/15min.lt nuotr./Vytautas Paulauskas
A.Kripaitės/15min.lt nuotr./Vytautas Paulauskas

„O ką padarė mūsų Aplinkos ministerija ir Seimas? Aplinkos apsaugos įstatyme reikalavimas buvo įrašytas be jokių išlygų. Vienos Lietuvos laivybos kompanijų turėjo du laivus su minėtomis senomis sistemomis. Po remonto laivai negavo tuometinės Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtinimo, kad tos sistemos gali funkcionuoti, nes įstatyme buvo parašyta, kad tokios sistemos neturi būti. Kompanijai teko savo laivuose iškelti vienos iš ES šalių, kurioje normaliai buvo surašytos taisyklės, vėliavą, o Lietuvos laivynas neteko 15 proc. turėto tonažo“, – pasakojo profesorius.

Lietuvos laivynas neteko 15 proc. turėto tonažo.

Jo teigimu, todėl labai svarbu, kad tie, kurie atstovauja Lietuvai įvairiose organizacijose, priimančiose vienokius ar kitokius sprendimus, būtų tą sritį išmanantys žmonės. „Aiškinantis, kodėl taip nutiko, nustatyta, kad to klausimo svarstymuose dalyvavo viena mergaitė iš Aplinkos ministerijos, nesupratusi apie ką iš tikrųjų kalbama, tačiau dėl jos ataskaitos tokia norma buvo įrašyta į mūsų įstatymą. Tokių dalykų reikėtų vengti“, – sakė V. Paulauskas.

Vakarų ekspresas
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką