Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 14:05

Nulinės emisijos era Lietuvoje, arba Kaip kelių ereliai į elektromobilius persėda

Elektromobilių įkrovimo stotelė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Elektromobilių įkrovimo stotelė

Kuomet pirmasis tik elektra varomas lengvasis automobilis „Renault Clio“ prieš penkiolika metų išriedėjo į sostinės gatves, kitiems eismo dalyviams jis mažų mažiausia priminė marsietį. Prireikė dar gero dešimtmečio, kad lietuviai prisijaukintų elektromobilius, o pastarieji užsitarnautų Lietuvos vairuotojų pripažinimą.

Šiandien statistika byloja ką kita – tik elektra varomų lengvųjų automobilių Lietuvos keliuose stabiliai daugėja. Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius šalyje išaugo beveik 8 kartus – nuo 164 iki 1282, o į jų vairuotojų gretas dažniau įsirašo ne tik žaliosios energijos šalininkai, bet ir anksčiau galingais BMW keliuose „griaudėję“ tautiečiai.

Ir jeigu iki šiol netrūko skeptikų, niurzgančių apie sudėtingą judėjimą didžiųjų šalies miestų gatvėmis elektra varomais automobiliais, bent jau sostinėje jų abejones galutinai prasklaidė kaip ant mielių besiplečiantis elektromobilių (toliau – EV) įkrovimo stotelių tinklas.

Pirmasis mano elektromobilis „Nissan Leaf“ pakeitė tipinį kelių erelio BMW. Iš kelių erelio tapau elektromobilistu, kitaip identifikuojamu kaip veganas ar hipsteris.

Ne tik vilniečiams, bet ir kitų miestų gyventojams liko dar vienu argumentu mažiau, dėl ko jie negalėtų persėsti prie elektra varomos, raidėmis „EV“ automobilio registracijos numeryje pažymėtos transporto priemonės vairo.

Ateities, ir gana artimos, klausimas, kada tokia pati EV įkrovos stotelių infrastruktūra bus išvystyta ir Kaune, Klaipėdoje bei šiuos miestus jungiančiuose keliuose.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Prieš trejus metus Vilniuje teveikė kelios elektromobilių greitojo įkrovimo stotelės
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Prieš trejus metus Vilniuje teveikė kelios elektromobilių greitojo įkrovimo stotelės

Ekologija – užvis svarbiau

Vilniečio Simono Jurkonio širdį dar 2013 metais užkariavo tuomet Liuksemburge pirmąjį kartą iš smalsumo išbandyta „Tesla“. Netrukus prie „Tesla Model S“ vairo sėdo ir jis pats.

Negana to, tik ką iš šeimos „automobilių parko“ vidaus degimo varikliu varomą žmonos Gerdos automobilį išstūmė antroji identiška „Tesla“.

„Nėra jokio užlaikymo reaguojant, o kur dar patogumas, malonumas važiuoti ir puiki vairavimo kokybė. Vis dėlto pagrindinis dalykas priimant sprendimą dėl „Teslos“ įsigijimo buvo tai, kad automobilis nenaudoja iškastinio kuro“, – 15min pasakoja IT srityje su energetikos projektais dirbantis S.Jurkonis.

Suteikia saugumo jausmą

Sostinės gyventoją labiausiai žavi nepriklausomybė, kurią suteikia saulės baterijomis maitinamos įkrovimo stotelės, įrengtos sodyboje užmiestyje.

Automobilių baterijas Simonas su žmona pildo ir po judviejų gyvenamu daugiabučiu Vilniuje esančiame garaže, kuriame įkrovimo procesas dažniausiai vyksta naktį ir užtrunka 6–7 valandas.

„Naudojuosi mieste esančiomis įkrovos stotelėmis, kuomet bateriją įkrauti reikia „greituoju būdu“. Labai sveikintinas žingsnis buvo „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo Vilniuje įrengimas: vien greitųjų stotelių sostinėje padaugėjo nuo 3 prieš keletą metų iki dešimčių šiuo metu. Naudojuosi jomis ir esu labai patenkintas – nebegąsdina EV skydelis, įspėjantis, kad nuvažiuoti beliko 30 kilometrų, nebūgštauju, kad kur nors užgesiu, kad elektra kelyje pasibaigs“, – patikina S.Jurkonis.

Asmeninio albumo nuotr./ Vilniečiai Simonas ir Gerda Jurkoniai kelionėje po Šveicariją „Tesla“ elektromobiliu
Asmeninio albumo nuotr./ Vilniečiai Simonas ir Gerda Jurkoniai kelionėje po Šveicariją „Tesla“ elektromobiliu

Šimtai kilometrų kasdien – krovininiu EV

Vilnietis Martynas Stanionis sostinėje 100–200 kilometrų kasdien suka tarnybiniu „Nissan“ elektromobiliu.

2017 metais gamintas krovininis automobilis įmonėje – ne vienintelis, riedantis ekologijai draugiškais „ratais“. Įmonei priklauso ir elektra varomas aukštos klasės „Jaguar“.

„Galima pavadinti mus elektromobilių pionieriais Vilniuje – čia prieš trejus metus atidarę įmonę buvome pirmieji, logistikos veiklą plėtojantys elektra varomu transportu. Sąmoningai rinkomės žaliąją energiją, nulinę emisiją. Teko įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę įmonės teritorijoje, kadangi mieste tuomet stotelių tebuvo trys ar keturios, o prie jų driekėsi eilės. Tai, kad Vilniuje taip sparčiai išsivystė šitoks gausus EV įkrovimo stotelių tinklas, yra nuostabu. Netgi idealu“, – šypteli vienos Vilniaus įmonių transporto vadybininkas M.Stanionis.

Elektromobilis buvo maždaug 3–4 tūkstančiais eurų brangesnis, bet, mano skaičiavimais, tas skirtumas per porą metų su mano nuvažiuojamų kilometrų skaičiumi jau turėjo pasidengti.

Šalies pakraščius pasiekti „yra reikalų“

15min pašnekovas M.Stanionis pastebi, kad tarp EV vairuotojų per keletą pastarųjų metų susiformavo savotiška kultūra:

„Norėjau išbandyti, kiek toli galima nuvažiuoti su mūsų „Nissan“ Lietuvoje, tad keliavau į Zarasus. Pilnai įkrovęs bateriją Vilniuje, stojau prie Dubingių, o kadangi šią vasarą greito įkrovimo taško Utenoje dar nebuvo, dar stabtelėjau pakelėje tarp Utenos ir Zarasų. Nematau jokios problemos sustoti pusvalandžiui – juk šiaip ar taip užsuktum į degalinę kavos ar užkąsti. Per tuos trejus metus, kuomet vairuoju EV, Lietuvoje pastebiu susiformavusią tam tikrą elektromobilininkų kultūrą. Sustoji, pasikalbi, pasidaliji informacija, kur yra artimiausios stotelės, o pagrindinis klausimas, žinoma, būna: „Kiek nuvažiuoji su pilnai įkrautu?“ – juokiasi M.Stanionis, tikinantis, jog jeigu jam prisireiktų įsigyti naują automobilį, pirkinys būtų varomas tik elektra.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Martynas Stanionis sostinėje šimtus kilometrų kasdien suka tarnybiniu „Nissan“ elektromobiliu
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Martynas Stanionis sostinėje šimtus kilometrų kasdien suka tarnybiniu „Nissan“ elektromobiliu

Vieni pasitempė – eilė kitiems

Viešųjų ir privačios nuosavybės įkrovimo stotelių tinklo plėtra sostinėje besidžiaugiantis vilnietis pastebi, kad EV „ekosistemoje“ šlubuoja kitos sritys:

„Trūksta mokestinių lengvatų. Įmonė krovininiams EV perka tokią pat kelių vinjetę, kokios reikia benzininiams ar dyzeliniams automobiliams. Tiesa, didieji miestai atleidžia mus nuo mokesčio už stovėjimą rinkliavos, Vilniuje bei Klaipėdoje leidžia naudotis autobusams skirtomis juostomis ir manevruoti mieste per kamščius. Tačiau pasigendu veiksmų valstybės lygmeniu. Statistika rodo, kad šių metų vasarą Europos Sąjungoje tarp mažiausiai lengvatų EV įsigijimui taikančių šalių papuolė Kroatija, Estija ir, žinoma, Lietuva.“

Pagrindinis dalykas priimant sprendimą dėl „Teslos“ įsigijimo buvo tai, kad automobilis nenaudoja iškastinio kuro.

Iš kelių erelio – į elektromobilių asą

Geriau nei kas kitas apie elektromobilius išmano jų entuziastas Dainius Jakas, rugpjūtį su bendraminčiu Mantu Mikucku nusprendęs siekti „elektrinio rekordo“ ir su „Tesla Model 3“ vienu įkrovimu Baltijos kelio sukakties proga nuvažiavęs 675 kilometrus nuo Vilniaus iki Talino.

D.Jako, elektra varomu transportu išmaišiusio ne tik visą Lietuvą, bet ir beveik dešimtį Europos valstybių, garaže vien šįmet atsidūrė „Hyundai Ioniq Electric“ ir „Tesla Model S“.

„Nuo 2016 turėjau „Nissan Leaf“, po to – „Kia Soul“. Autoparke iki praėjusių metų dar buvo vienas „dyzelis“. Galbūt ekologijos šalininkai „nesuvalgys“ manęs, jeigu pasakysiu, kad garaže stovi ir „Mitsubishi“ hibridas, – šypteli D.Jakas. – Pirmasis mano elektromobilis „Nissan Leaf“ pakeitė tipinį kelių erelio BMW. Iš kelių erelio tapau elektromobilistu, kitaip identifikuojamu kaip veganas ar hipsteris. Pasirinkimas – tiek dėl meilės elektromobiliams, tiek praktiškas. Pagal sąlygas EV buvo maždaug 3–4 tūkstančiais eurų brangesnis, bet, mano skaičiavimais, tas skirtumas per porą metų su mano nuvažiuojamų kilometrų skaičiumi jau turėjo pasidengti.“

Nestebina, kad krauna ne „už ačiū“

Tiek privatiems, tiek verslo klientams 1 kWh kaina „Ignitis ON“ priklausančiose greitojo įkrovimo stotelėse siekia 0,25 Eur (su PVM). Šis įkainis taikomas visoms „Ignitis ON“ įkrovimo stotelėms, naudojantis mobiliąja programėle arba RFID raktu.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nelabai patenkintų sostinės vairuotojų skundų dėl to, kad greitosios įkrovimo stotelės veikia ne dovanai.

„Yra peikiančių kainodarą, bet tai juk verslas, kuriam reikia turėti nors kažkokį atsipirkimo planą. Kita vertus, jei Lietuvos ar atskirų šalies miestų valdžia nori skatinti elektromobilių plėtrą, o pardavimo kainoms didelių nuolaidų suteikti neturime biudžeto – 1000 eurų naujo elektromobilio kainoje yra vos keli procentai – galima būtų svarstyti dalinį įkrovimo tinklų subsidijavimą, – siūlo D.Jakas. – Bet kokia EV įkrovimo plėtra yra sveikintina, kol kaina už paslaugą yra paaiškinama logiškai ir neviršija įkrovimo namie kaštų kelis kartus, kaip, pavyzdžiui, yra Lenkijoje veikiančiame „Greenway“ tinkle.“

Ne tik vilniečiams, bet ir kitų miestų gyventojams liko dar vienu argumentu mažiau, dėl ko jie negalėtų persėsti prie elektra varomos, raidėmis „EV“ automobilio registracijos numeryje pažymėtos transporto priemonės vairo.

Ir Kaune gyventi galima, tetrūksta... išvystyto tinklo

Vilniuje gimęs, augęs ir daugiau nei pusę gyvenimo praleidęs D.Jakas pastarąją dekadą gyvena Kaune.

„Norėjau pažiūrėti, ar ir Kaune gyventi galima, – juokiasi D.Jakas, į gimtąjį Vilnių prie EV vairo sugrįžtantis savaitgaliais. – Laikinojoje sostinėje gyventi tikrai galima – belieka pasinaudoti geru Vilniaus pavyzdžiu ir taip pat išvystyti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą čia. Vilnius lyderiauja, kiti miestai atsilieka. Labai gaila, kad mūsų Palangos kurortas vis dar neturi nė vienos viešos įkrovimo stotelės, tad miesto svečiams tenka ieškoti galimybių papildyti baterijas kitur.“

Asmeninio albumo nuotr./ Dainius Jakas ir Raminta Vyšniauskaitė-Vasiliauskienė
Asmeninio albumo nuotr./ Dainius Jakas ir Raminta Vyšniauskaitė-Vasiliauskienė

Ketina plėstis už sostinės ribų

„Ignitis grupė“ per šiuos metus Vilniuje įrengs 72 didelės galios (50 kW) elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą „Ignitis ON“.

Šiuo metu „Ignitis ON“ sistemoje jau yra registruoti 1400 unikalūs vartotojai. Tikimasi ne vien sparčiai didėjančio vartotojų sostinėje skaičiaus, bet ir „Ignitis ON“ įkrovimo stotelių tinklo plėtros už sostinės ribų.

Galima pavadinti mus elektromobilių pionieriais Vilniuje – čia prieš trejus metus atidarę įmonę buvome pirmieji, logistikos veiklą plėtojantys elektra varomu transportu.

„Per artimiausius porą metų planuojame geografiškai dengti didžiąją dalį Lietuvos teritorijos. Norime turėti tokį tinklo padengimą, jog didžiausias atstumas tarp mūsų greito įkrovimo stotelių būtų ne didesnis kaip 30–50 kilometrų“, – 15min patikina „Ignitis ON“ produkto vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Negana to, EV įkrovimo stotelių tinklas ir platforma ateityje netgi ketinami panaudoti elektros tinklo balansavimui.

„Manome, kad elektromobilis ateityje taps mūsų bendro elektros tinklo dalimi, kuri galės ne tiktai įsikrauti elektros energiją iš elektros tinklo, bet ją ir atiduoti. Elektromobilis bus ne tik transporto priemonė, tačiau ir bendra elektros išmanaus tinklo „ekosistemos“ dalis“, – užsimena A.Šeršniovas.

Per 15 minučių pamaitins bet kokio tipo „alkstantįjį“

„Ignitis ON“ tinklo stotelėse įkrauti galima bet kokio kokio tipo elektromobilius. Stotelės yra su trimis skirtingais įkrovimo kištukais: „CHAdeMO“ – greito įkrovimo standartas skirtas Azijos gamintojams, „CCS“ – greito įkrovimo standartas skirtas likusiems gamintojams, o „Type-2“ standartas sukurtas visiems likusiems EV, kurie nepalaiko greito įkrovimo standarto.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektromobilių įkrovimo stotelėse įrengti trys skirtingi įkrovimo kištukai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektromobilių įkrovimo stotelėse įrengti trys skirtingi įkrovimo kištukai

Greito įkrovimo stotelėje elektra varomą automobilį galima įkrauti per 15–40 minučių. O lėto įkrovimo stotelėje bateriją „pamaitinti“ vidutiniškai užtrunka 6 valandas.

Per ketverius metus Lietuvoje padaugėjo 8 kartus

Valstybės įmonės „Regitra“ administruojamo Kelių transporto priemonių registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 1282 tik elektra varomi lengvieji automobiliai. Dažniausia markė – „Nissan“ (beveik 600 automobilių).

Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas matyti, jog kasmet tik elektra varomų lengvųjų automobilių Lietuvos keliuose daugėja: 2015 m. pabaigoje jų iš viso buvo registruota 164, 2016 m. – 353, 2017 m. – 621, o 2018 – jau 970. Vadinasi, nuo 2014 m. iki 2019 m. spalio tik elektra varomų automobilių skaičius visoje Lietuvoje išaugo beveik 8 kartus, o sostinėje – daugiau nei 9 kartus.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką