Užupio gatvės 2, 4, 6 ir 8 namų gyventojams šios Velykos nebuvo itin malonios. Kaip 15min.lt pasakojo vieno iš šių namų gyventoja Stasė, dar penktadienį prieš Velykas įvyko avarija ir visi keturi namai liko be šilumos energijos, kadangi jie turi bendrą šilumos mazgą. Skambučiai į įvairias tarnybas nepadėjo – penkias dienas, kai spaudė net kelių laipsnių šaltukas, teko savo butuose šalti.
Pagalbos laukė kelias dienas
„Mūsų namai turi bendrą šilumos punktą, mokame pasakiškus pinigus už šilumą, nors butuose būna vos 10–12–14 laipsnių šilumos. Dar 2002 metais priverstinai sukūrėme bendriją, tačiau atsitikus nelaimei niekas neskubėjo mums padėti“, – skundėsi moteris.
 |
| Darbai Užupio g. |
Tarnybų atstovai šių namų kieme pasirodė tik po Velykų, tačiau, kaip pasakojo gyventoja, situacija buvo komiška – devyni prižiūrėtojai ir du darbininkai su kastuvais. Gyventojai tikina bandę nurodyti galimą gedimo vietą, kadangi vienoje vietoje ne tik sniegas buvo nutirpęs, bet ir šaligatvis nudžiūvęs, bet jų niekas neklausė. Darbininkai, bandydami rasti, kur šilumos trasa trūko, paprasčiausiai kieme kasė duobes.
Moteris pasakojo, kad šių namų gyventojai skundėsi visiems iš eilės – „Naujamiesčio ūkiui“, Vilniaus savivaldybei, „Vilniaus energijai“, Energetikos inspekcijai, tik niekas iš jų neskubėjo.
Turėjo rūpintis bendrija?
Mūsų namai turi bendrą šilumos punktą, mokame pasakiškus pinigus už šilumą, nors butuose būna vos 10-12-14 laipsnių šilumos. Tačiau atsitikus nelaimei niekas neskubėjo mums padėti, – skundėsi moteris.
UAB „Mano būstas LT“, kuriai priklauso ir „Naujamiesčio būstas“, atstovai tvirtina, kad visus sprendimus dėl namo priežiūros priima bendrija, tad bendrovė atlieka tai, ką bendrija užsako ir tiek.
Šie keturi namai priklauso 150 sostinės daugiabučių gyvenamųjų pastatų grupei, kurios namai iki šiol turi bendrus keliems statiniams šilumos mazgus ir neturi atskirų įvadinių šilumos skaitiklių.
Iki 2012 metų per penkerius metus Vilniuje buvo renovuota apie tūkstantis daugiabučių namų šilumos mazgų. Į šio projekto įgyvendinimą investuota per 40 mln. Lt, programą vykdė sostinės savivaldybės ir „Vilniaus energija“. Tačiau pastaroji 2011 metų lapkritį įsigaliojus Šilumos įstatymo pataisoms, pagal kurias šilumos tiekėjas negali vykdyti darbų namo viduje, atsisakė toliau montuoti šilumos mazgus.
Pritrūko maždaug metų, kad programa būtų visiškai baigta, todėl liko apie 150 namų, kurie vis dar neturi savo šilumos mazgų ir atskirų įvadinių šilumos skaitiklių.
„Mes esame pateikę pasiūlymą atskiro šilumos punkto įrengimui Užupio g. 4 namo gyventojams (kadangi tik jie to pageidavo), tačiau atsakymo nesulaukėme. Bendrijai jau anksčiau buvome pateikę pasiūlymą tvarkyti savo namų šildymo sistemos vidaus trasas, tačiau ir šį kartą iš bendrijos pirmininko sprendimo nesulaukėme“, – apie situaciją Užupio gatvėje sakė „Mano būstas LT“ atstovai.
Sprendimai siūlyti
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas 15min.lt teigė žinąs apie keturių Užupio g. namų problemas, bet esą sprendimus teks priimti patiems gyventojams. „Sprendimų būdai seniai jau turėjo būti rasti ir buvo pasiūlymai gyventojams atlikti tų pastatų renovaciją – pakeisti supuvusius, surūdijusius, nežinia kur užkastus vamzdynus, statyti šilumos punktus ir tvarkytis kiekvienam namui atskirai. Bet kadangi gyventojai nesutiko, tie darbai nebuvo įgyvendinti“, – sakė K.Karosas.
 |
| Kęstutis Karosas |
Anot K.Karoso, visi keturi namai turi seną šilumos punktą, kurio trasos eina per lauką, pastatus, todėl įvykus gedimui sunku nustatyti, kurioje vietoje tai atsitiko. Su tokia situacija susidurta ir šį kartą, kai bendrijos pirmininkas pranešė apie vandens nutekėjimą ir paprašė atjungti šilumą. Tačiau esą vandens nutekėjimas nebuvęs toks didelis, kad padėtų lengvai rasti avarijos vietą, todėl darbai užsitęsė net po švenčių.
Gyventojai atnaujinti namų nesutinka paprastai bijodami finansinių įsipareigojimų. K.Karoso teigimu, jiems reikėtų įvertinti ne tik tai, kas už numatytą pinigų sumą bus padaryta, bet ir gyvenimo kokybės pokyčius. „O tai yra senamiestis, kultūros paveldas, reikėtų skirti lėšų ir susitvarkyti“, – įsitikinęs K.Karosas.
Vilniaus savivaldybės atstovo teigimu, nėra išeitis kaskart lopyti supuvusius vamzdžius ir už tai mokėti tūkstančius litų. Esą gyventojai turėtų susimąstyti, ar nebūtų geriau vieną kartą investuoti didesnę sumą, bet pagerinti savo gyvenimo sąlygas, padidinti būsto vertę.
Daugiausia namų, kurie iki šiol neturi atskirų šilumos punktų ir įvadinių šilumos skaitiklių, Vilniuje yra senamiestyje. Per pastaruosius metus, kai jų pakeitimo nevykdo „Vilniaus energija“, situacija praktiškai nepasikeitė. K.Karosas pažadėjo, kad pasibaigus šiam šildymo sezonui daugiabučių administratoriai dar kartą pakoreguos ir patikslins skaičiavimus, kuriuos vėl pateiks gyventojams.
