Sekite 15min Google
Rugpjūtį elektros energijos kainas Lietuvoje, kaip ir ankstesniais vasaros mėnesiais, daugiausia veikė orai ir jų įtaka atsinaujinančios energijos šaltinių gamybai. Kainai įtakos turėjo ir tarpvalstybinės elektros energijos perdavimo jungtys.
Nors praėjusį mėnesį Lietuvoje netrūko kritulių, vėjo ir saulės elektrinės elektros pagamino mažiau nei liepą. Iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros kiekis, palyginti su liepa, sumažėjo 7 proc. Mažesnė vietinė generacija reiškė ir didesnį poreikį elektrą importuoti arba ją gaminti brangesniais šaltiniais.
Prie pigesnės elektros pasiūlos mažėjimo prisidėjo ir planiniai tarpvalstybinių elektros energijos perdavimo jungčių remonto darbai. Jie ribojo pigesnės suomiškos elektros patekimą į Baltijos šalis, todėl Lietuvą pasiekė mažesnė dalis regione pagaminamos pigios elektros.
„Šį rugpjūtį elektros energijos kaina susiformavo praktiškai tame pačiame lygyje kaip ir tuo pačiu metu praėjusiais metais. Mažėjusi gamyba atsinaujinančiais šaltiniais, mažiau pigios elektros energijos iš Suomijos ir rezultatas – šiek tiek brangesnė kaina biržoje.
Nepaisant to, turėjome ir pigesnės elektros kainos intervalų biržoje. Bendraudami su klientais nuolat konsultuojame, kad jei turite su birža susietą elektros energijos planą – pakoreguotas elektros prietaisų naudojimo laikas gali padėti sutaupyti reikšmingą sumą. Ir tai bus itin aktualu prasidedant rudeniui, artėjant žiemai“, – sako žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Tačiau, anot eksperto, didesnis kainų šuolis gali būti fiksuojamas jau rugsėjį. Prasidėjus rudeniui, saulės ir vėjo elektrinių generacija turėtų mažėti, o elektros gamyba iškastiniu kuru varomomis elektrinėmis brangs dėl augančių žaliavų kainų. Tuo metu infrastruktūros remonto darbai ir toliau ribos pigesnės elektros patekimą į Lietuvą.
„Žvelgiant į rudenį – perspektyva niūri. Jei prognozės išsipildys, rugsėjo mėnuo bus brangiausias per keletą paskutinių metų. Priežastys kelios: ir toliau vykstantys infrastruktūros remonto darbai, ribojantys pigios elektros patekimą į Lietuvą, mažėjanti atsinaujinančių šaltinių generacija ir brangesnė iškastiniu kuru gaminama elektros energija“, – teigia S.Jasiulis.
Pigesnės elektros trūkumas Lietuvoje matomas ir palyginus kainas regione. Rugpjūtį suomiai už megavatvalandę mokėjo vos 41,30 euro – beveik perpus mažiau nei lietuviai. Estijoje kaina siekė 59 eurus, o Latvijoje buvo praktiškai tokia pati kaip Lietuvoje – atitinkamai 79,94 ir 80 eurų už megavatvalandę. Tuo metu Lenkijoje ir Vokietijoje elektra buvo dar brangesnė – atitinkamai 134,40 ir 126,89 euro už megavatvalandę.
Anot S.Jasiulio, rugsėjį elektros energijos kaina Lietuvoje gali siekti maždaug 122 eurus už megavatvalandę. Tai reikštų, kad po gana ramaus vasaros laikotarpio rudens pradžia elektros rinkoje Lietuvai gali būti gerokai brangesnė.
