Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pigios naftos laimėtojai ir pralaimėtojai Lietuvoje

„Orlen“ įmonių grupė
„Orlen“ nuotr. / „Orlen“ įmonių grupė
Šaltinis: 15min
0
A A

Pigi nafta sektoriaus milžines verčia dejuoti – „Total“, BP ar „Shell“ prisipažįsta, kad krentančios naftos kainos pasekmės yra labai rimtos. Tuo metu naftos perdirbėjai trina rankas – žaliava pigi, todėl degalų žmonės perka daugiau. Taigi lengviau atsikvėpti gali ir „Orlen Lietuva“, kurią dar visai neseniai šeimininkai lenkai norėjo palaidoti.

„Staigus naftos kainų kritimas nuo 2014-ųjų vidurio buvo bloga žinia naftą išgaunančioms bendrovėms, bet gera naftos perdirbimo bendrovėms“, – 15min.lt sakė vyriausiasis „PKN ORLEN“ ekonomistas Adamas Czyżewskis.

Jis aiškino, kad naftos perdirbimo bendrovės pinigus uždirba iš perdirbimo maržos – skirtumo tarp sumos, už kurią pirkta nafta ir už kurią parduoti produktai, – o taip pat jų uždarbis priklauso nuo pardavimų. 

Per metus degalų kainos nukrito 12–16 proc., todėl gyventojai dabar perka jų daugiau.

O jie pastaruoju metu auga – per metus degalų kainos nukrito 12–16 proc., todėl gyventojai dabar perka jų daugiau.

Degalai – pigesni nei prieš metus

Prieš metus – kovo 12 dieną – A95 benzino litras kainavo 4,56 Lt (1,32 euro). Dabar, kovo 16 dieną, jo kaina svyruoja ties 1,16 euro. Taigi per metus benzinas pigo maždaug 12 proc.

Tuo metu litras dyzelino prieš metus kainavo 4,46 Lt (1,29 euro), o dabar kainuoja 1,09 euro. Taigi per metus dyzelinas atpigo 15,5 proc.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Degalų kainos Vilniuje
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Degalų kainos Vilniuje

Iš dalies dėl to auga ir degalų suvartojimas. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sakė, kad pernai degalų suvartojimas išaugo maždaug 15 proc.

„Mažmenoje mūsų suvartojimas, be abejo, priklauso nuo kainų, nuo to, kiek žmonės gali skirti pinigų degalams, kokią dalį degalai sudaro jų išlaidų krepšelyje. Kai degalai buvo brangūs, tai ta dalis buvo pakankamai didelė.

Mums tai tikrai yra žymiai žymiai geriau, kai degalų kainos yra mažesnės, kadangi tada vartotojas gali nebe taip skaičiuoti, lesti daugiau sau kažkur nuvažiuoti

Kai kurie žmonės turėjo riboti savo poreikius, norą kažkur nuvažiuoti. Mums tai tikrai yra daug geriau, kai degalų kainos yra mažesnės, nes tada vartotojas gali nebe taip skaičiuoti, lesti daugiau sau kažkur nuvažiuoti“, – pasakojo D.Jokšienė.

Degalų suvartojimas, pasak jos, auga ne tik dėl krentančių kainų, bet ir dėl augančios ekonomikos – daugiau pinigų turintys vairuotojai mažiau galvoja apie išlaidas degalams ir drąsiau keliauja.

Pigi nafta maitina ir „ORLEN Lietuvą“, o tai yra naudinga ir „Klaipėdos naftai“. Tiesa, „ORLEN Lietuva“ vis kalba apie didelius logistikos kaštus.

Perdirba daugiau naftos

Nuo šių metų pradžios per du mėnesius „Klaipėdos nafta“ per valdomus naftos bei Subačiaus kuro bazės terminalus jau perkrovė 1,144 mln. tonų krovinių, t.y. apie 38 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 

„Klaipėdos naftos“ generalins direktorius  Mantas Bartuška pripažino, kad vienas iš augimo veiksnių buvo didesnė „ORLEN Lietuva“ naftos produktų krova.

„Klaipėdos naftos“ generalins direktorius  Mantas Bartuška pripažino, kad vienas iš augimo veiksnių buvo didesnė „ORLEN Lietuva“ naftos produktų krova.

„Naftos kainų kritimas padidino maržas, tad naftos perdirbėjai padidino gamybą. Tam, kad būtų parduota tos daugiau pagamintos produkcijos, teko mažinti kainas, o tai vėlgi iššaukė didesnę paklausą“, – sakė A.Czyżewskis.

Tačiau „ORLEN Lietuva“ džiaugtis neskuba.

„Bet ne visos naftą perdirbančios įmonės uždirba vienodai. Pavyzdžiui, „ORLEN Lietuvai“, nepaisant to, kad marža padidėjo, padėtį apsunkina logistikos sąnaudos. Visas šis veiksnių kompleksas trumpam palengvino visos Europos naftos perdirbimo bendrovių sunkią padėtį, susidariusią dėl perprodukcijos.

Be to, mažesnės kainos neišspręs struktūrinių sektoriaus bėdų (o jos kilo dėl produkcijos pertekliaus bei didesnių vietos ar regiono gamybos bei logistikos sąnaudų), nes dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų kai kuriuos produktus tenka parduoti labai tolimoms rinkoms“, – sakė „PKN ORLEN“ vyriausiasis ekonomistas.

O toms įmonėms, kurios Lietuvoje ne perdirba, o išgauna naftą, sekasi dar sunkiau.

Ruošia taupymo planą

„Situacija ne iš geriausių“, – 15min.lt sakė „Minijos naftos“ atstovė Kristina Paukštytė – Brazdauskienė.

Pasak jos, „Minijos naftai“, kaip ir visoms naftos bendrovėms, teko sureaguoti į krentančias naftos kainas: „Šiuo metu įmonės specialistai ruošia lėšų optimizavimo planą.“

Be naftos pigimo, įmonei pakenkė ir mokesčių didėjimas – nuo sausio 1-osios gerokai padidėjo mokesčiai į valstybės biudžetą už išgaunamą naftą. 

„Tad ieškome įvairių būdų, kaip sutaupyti. Visų pirma, sustabdėme naujas investicijas, esame priversti gerokai mažiau lėšų skirti paramai“, – sakė K.Paukštytė – Brazdauskienė.

informacija
KLAIPĖDOS NAFTA, AB
Vadovas: Mindaugas Jusius Darbuotojų sk.: 399 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
MINIJOS NAFTA, Lietuvos ir Danijos UAB
Vadovas: Thomas Miles Haselton Darbuotojų sk.: 91 2015m . Pajamos: 5 - 10 mln. Eur
ORLEN LIETUVA, AB
Vadovas: Ireneusz Jan Fąfara Darbuotojų sk.: 1367 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką