Gaisras prie Kauno-Vilniaus automagistralės, šalia Ramučių esančioje ir „Ignitis grupei“ priklausančioje Kauno kogeneracinėje elektrinėje nesmarkiai sujaukė atliekų tvarkymo grandinę Kauno regione.
TAIP PAT SKAITYKITE: Policija skelbia, kas galėjo sukelti gaisrą Kauno kogeneracinėje, prabilo ir jėgainės atstovai
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovė Živilė Valaitytė 15min teigia, kad šiuo metu Kauno regiono mišrios komunalinės atliekos, kaip ir iki šiol, pirmiausiai keliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius.
„Po mechaninio apdorojimo atliekų dalis, skirta energijai išgauti, laikinai nukreipiama saugoti į specialiai įrengtą terminuoto laikymo aikštelę Lapių sąvartyne, kol šias atliekas vėl galės priimti Kauno kogeneracinė jėgainė“, – pasakoja Ž.Valaitytė.
Pasak jos, atliekų saugojimas vykdomas griežtai laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų, atliekos bus perduotos energijos gamybai, kaip ir buvo numatyta įprastame atliekų tvarkymo procese.
„Gaisras Vilniaus atliekų apdorojimo įrenginiuose neturėjo įtakos Kauno regiono mišrių komunalinių atliekų srautų perskirstymui“, – tikina ji.
KRATC dalininkės yra 6 Kauno apskrities savivaldybės (Kauno miesto, Kauno rajono, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Raseinių) ir UAB „Kauno švara“.
Vilniaus regiono atliekos tvarkomos krizės režimu
Prieš savaitę atliekų rūšiavimo gamykloje Vilniaus pakraštyje kilęs milžiniškas gaisras privertė pertvarkyti atliekų tvarkymo sistemą visame sostinės regione. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pripažįsta, kad atliekų tvarkymo sistema kurį laiką bus priversta veikti krizės režimu, o iššūkiai dar nesibaigė.
VAATC priklausančioje Vilniaus mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamykloje rūšiuojamos mišrios komunalinės ir maisto atliekos iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių. Per metus šioje gamykloje, prižiūrimoje bendrovės „Energesman“, išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų: perdirbimui nukreipia atrinktas plastiko, popieriaus ir metalo atliekas, tvarko maisto ir virtuvės atliekas, o likusios nukreipiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę energijos gamybai.
„Stengėmės kuo greičiau sukurti alternatyvą gaisro paveiktai atliekų tvarkymo sistemai, kad nesutriktų mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš gyventojų. Tik dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais atliekų tvarkymo centrais bei privačiais atliekų tvarkytojais vos per tris dienas pavyko atkurti 90 proc. atliekų rūšiavimo pajėgumų ir išvengti vadinamosios „šiukšlių krizės“, kuomet atliekų tvarkymo sistemos paralyžius paveikia ištisus miestus ir ima kelti grėsmę gyventojų gerovei ir sveikatai“, — pasakoja VAATC direktorius Paulius Martinkus.
-
Martynas Nagevičius užminė mįslę: po gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje Vilniaus regionui brangs atliekų tvarkymas?
-
Sostinė ir Vilniaus rajonas suka galvą, kur dėti kasdienius 52 sunkvežimius šiukšlių
-
Tekstilės gaminių naudojama vis daugiau, surenkama ir perdirbama – per mažai
-
Povilas Poderskis: Lietuvai reikėtų dar vienos šiukšlių deginimo gamyklos
Vilniaus mieste, Šalčininkų ir Trakų rajonuose surinktas atliekas rūšiavimui priima privatūs atliekų tvarkytojai, atliekos po rūšiavimo nukreipiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Kitose Vilniaus regiono savivaldybėse surinktos atliekos perduodamos tvarkymui į Alytaus, Utenos, Panevėžio regionų mechaninius biologinius atliekų apdorojimo įrenginius. Pirmosiomis dienomis dalis nerūšiuotų atliekų buvo nukreipiamos laikinam saugojimui į Vilniaus regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną. Nuo praėjusio penktadienio, gegužės 2 d., nerūšiuotos atliekos nebevežamos į sąvartyną.
Nuo šio pirmadienio, gegužės 5 d., sostinės mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos teritorijoje jau pradėjo veikti mobilūs rūšiavimo įrenginiai, kurie laikinai užtikrins mišrių atliekų rūšiavimą. Oranžinių maišelių atskyrimo linija gaisro metu nenukentėjo — tai leidžia tinkamai apdoroti gyventojų išrūšiuotas maisto atliekas.
Kaip rūšiuoti šiukšles, kad nekiltų gaisras
Kilęs gaisras yra skaudus, bet labai svarbus priminimas gyventojams dar atsakingiau rūšiuoti buityje susidariusias atliekas, kad į jas nepakliūtų tai, kas gali būti sutvarkoma kitais būdais:
- į rūšiavimo konteinerius atskiriamos plastiko ir metalo, stiklo, popieriaus pakuotės ir antrinės žaliavos,
- į oranžinius maišelius ar bioskaidžių atliekų konteinerius nukreipiamos maisto ir virtuvės atliekos,
- baterijos ir smulki elektronika išmetama į specialius konteinerius prekybos vietose,
- į tekstilės konteinerius — bet kokios būklės tekstilės gaminiai, išskyrus išteptus dažais ir tepalais,
- dažai, tepalai, klijai, lakai, cheminiai valikliai ir tuo sutepta tekstilė, šluostės, baterijos, elektronikos priemonės privalo būti pristatomi į regionines didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles,
- per rūšiavimo konteinerių angas netelpančios atliekos turi būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, o žaliosios atliekos (pvz.: smulkios medžių, krūmų šakos, sodo atliekos) — į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Dažnai būtent netinkamas baterijų ir pavojingųjų atliekų rūšiavimas yra atliekų tvarkymo ir laikymo vietose kylančių gaisrų priežastis, teigia specialistai.
