Praėjusią savaitę dar kartą pagerintas elektros vartojimo rekordas

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasiektas naujas elektros vartojimo rekordas – 2586 MW. Vėjuoti orai stabilizavo didmenines elektros kainas, kurios nežymiai sumažėjo. Elektros rinkoje sąlygas toliau diktuoja šalčių nulemta rekordinė paklausa, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.

Šaltinis:

Pranešimas žiniasklaidai

Elektros vartojimas / 123RF.com nuotr.

Sausio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 3 proc., nuo 160 Eur / MWh iki 156 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati.

„Praėjusią savaitę elektros rinkoje svarbiausiu veiksniu išliko šalti orai. Jie ir toliau lėmė itin didelį elektros vartojimą, kuris trečiadienį 09:30–09:45 pasiekė piką – 2586 MW. Taip pat beveik 50 proc. išaugo vėjo jėgainių gamyba, kuri siekė 146 GWh. Vėjo elektrinės praėjusiais metais per savaitę daugiau gamino vos kelis kartus. Didelė vėjo gamyba lėmė stabilias elektros kainas, tačiau jos išlieka aukštos dėl rekordinės paklausos“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo minimaliai – nuo 348 GWh iki 347 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 69 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 238 GWh elektros energijos – 19 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 199 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 48 proc. nuo 99 GWh iki 146 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 15 proc. nuo 70 GWh iki 60 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 19 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 25 proc., hidroelektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.

Bendras importo kiekis mažėjo 12 proc. nuo 179 GWh iki 157 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. iš Latvijos, o likę 5 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos išliko 27 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 35 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 51 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 89 proc. Lietuvos kryptimi.